Siekiant ilgalaikės visuomenės vystymosi ir Žemės išsaugojimo ateities kartoms, pasaulio bendruomenė, įskaitant Lietuvą, 2015 m. Paryžiaus susitarimu, įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Vienas iš tam skirtų įrankių yra žalieji viešieji pirkimai (toliau – ŽVP), kurie Europos žaliajame kurse yra akcentuojami kaip skatinantys saikingesnį gamtinių išteklių naudojimą, pereinant prie tvaraus produktų gamybos ir vartojimo.

Lietuvoje viešieji pirkimai sudaro 6,3 mlrd. Eur arba 13% BVP (VPT, 2019 m.) – tai sukuria didelę viešojo sektoriaus subjektų perkamąją galią. Naudodamiesi ja ir renkantis aplinkai draugiškas prekes, viešieji pirkimai turi potencialą reikšmingai prisidėti prie vietinių, regioninių, nacionalinių ir tarptautinių tvarumo tikslų įgyvendinimo ir daryti įtaką rinkai, skatinant inovuoti ir kurti žaliąsias prekes.

Nors ŽVP politika Lietuvoje yra įgyvendinama, tačiau ji nėra efektyvi – šiuo metu, žalieji viešieji pirkimai siekia 3.3% visų įvykdytų viešųjų pirkimų Lietuvoje, ir kasmet vis mažėja. Tuo tarpu, naujasis 2021-2030 m. nacionalinis pažangos planas (toliau – NPP) numato, jog 2030 m. žalieji pirkimai turi sudaryti 55% pagal visų viešųjų pirkimų vertę, arba padidėti 16 kartų. Lietuvai žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymas yra ypatingai aktualus norint įgyvendinti Europos Sąjungos nustatytą klimato kaitos politiką – Lietuva iki 2030 m. turi 9% sumažinti ŠESD išmetimą (palyginti su 2005 m.) ir bent 1,5 karto sumažinti energijos vartojimą (palyginti su 2017 m.). Neįgyvendinus šių įsipareigojimų, Lietuvai tai gali kainuoti iki 300 mln. Eur. (LRV, 2019).

Žalieji viešieji pirkimai yra svarbus strateginis įrankis siekiant Lietuvos žaliųjų įsipareigojimų, plėtojant žaliąją ekonomiką, keliant šalies konkurencingumą ir siekiant gyventi švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje. Efektyvesnis aplinkosaugos reikalavimų taikymas viešiesiems pirkimams taptų postūmiu Lietuvos žaliosios transformacijos link ir prisidėtų prie Lietuvos NPP tikslo pasiekti 55% pagal visą viešųjų pirkimų vertę.