Darniųjų viešųjų pirkimų kompetencijų centro kūrimas

Problema

Darnus vystymasis – tai ateities plėtros siekiai ir visuomenės raidos kelias, kuris remiasi aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove. Palaipsniui, darnaus vystymosi tikslai (angl. sustainable development goals) yra perkeliami į valstybių nacionalinius programinius dokumentus ir teisės aktus bei yra ieškoma šioms idėjoms įgyvendinti tinkamų teisinių ar kitų socialinių priemonių. Viešieji pirkimai, kuriuos vykdydama valstybė įsigyja viešosioms funkcijoms vykdyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų, gali būti naudojami kaip viena iš valstybės politikos priemonių, tinkamų darniojo vystymosi principų sklaidai.

Lietuvoje viešieji pirkimai sudaro 6,3 mlrd. Eur arba 13% BVP (VPT, 2019 m.) – didesnis nei dešimtadalis BVP lemia, kad viešieji pirkimai įneša svarų indėlį į šalies ekonomiką. Dėl didelės valstybės perkamosios galios, viešieji pirkimai yra instrumentas, kuriuo valstybė gali pasinaudoti įgyvendinant klimato kaitos ar socialinę politiką. Norint tai įgyvendinti, vykdant viešuosius pirkimus būtina kalbėti apie darniuosius viešuosius pirkimus (DVP), nes tai yra viena iš priemonių, turinčių potencialą skatinti tiekėjus tiekti tvaresnius produktus. Tokiu būdu gali būti stimuliuojama darniojo vystymosi principų sklaida ir tarp privataus sektoriaus subjektų, siekiančių būti konkurencingais besikeičiančioje rinkoje.

Europos Komisija apibrėžia darniuosius viešuosius pirkimus kaip procesą, kurio metu viešojo sektoriaus institucijos, pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus visose pirkimo stadijose, siekia pusiausvyros tarp trijų darnaus vystymosi ramsčių – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio.

Viešųjų pirkimų, įtraukiančių aplinkosaugos aspektus, tikslai Lietuvoje buvo plačiai diskutuojami ,,Kurk Lietuvai’’ Žaliųjų pirkimų projekto metu. Nors žaliųjų viešųjų pirkimų (toliau – ŽVP) politika Lietuvoje yra įgyvendinama, tačiau ji nėra efektyvi – šiuo metu žalieji viešieji pirkimai siekia 3.3% visų įvykdytų viešųjų pirkimų Lietuvoje, ir kasmet vis mažėja. Tuo tarpu, naujasis 2021-2030 m. nacionalinis pažangos planas (toliau – NPP) numato, jog 2030 m. žalieji pirkimai turi sudaryti 55% visų viešųjų pirkimų vertės, arba padidėti 16 kartų. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa taip pat pažymi, jog ,,nuo 2023 m. žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi’’ (p. 155.4).

Žaliųjų pirkimų projekto metu taip pat buvo išsiaiškinta, jog viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje nevyksta ŽVP nevyksta efektyviai yra kompetencijų trūkumas. Svarbu paminėti, jog ne tik perkančiosioms organizacijoms, bet ir tiekėjams trūksta mokymų, metodinės pagalbos, patogių įrankių bei konsultacijų.

Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030’’ iškėlė tikslą ,,Ugdyti aplinkai palankią verslo kultūrą ir skatinti „žaliosios“ ekonomikos vystymąsi, atliekant ne tik „žaliuosius“, bet ir darniuosius viešuosius pirkimus‘‘ (p. 6.9.2.). Darnieji pirkimai įtraukia ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius ar inovatyvius elementus, kurie šiuo metu nėra sistemingai skatinami Lietuvos viešuosiuose pirkimuose.

Tikslas

Žaliųjų pirkimų projektas Aplinkos ministerijoje išryškino žaliųjų/darniųjų viešųjų pirkimų lyderystės ir kompetencijų ir informacijos stoką tarp viešojo pirkimo dalyvių. Antruoju projektu siekiama įkurti darniųjų pirkimų kompetencijų centrą Viešųjų pirkimų tarnyboje ir tokiu būdu kurti sistemišką darniųjų pirkimų informacijos, įrankių bei procesų kūrimą ir tobulinimą.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Livija Šepetytė

2020/21

Agnė Petrošiūtė