LegalTech, FinTech, CleanTech, EdTech – vis dažniau girdime šiuos terminus. Tai rodo, kad technologijos transformuoja kiekvieną sritį, tiek teisės, tiek finansinę, tiek energetikos ar švietimo. Pastaruoju metu matome dar vieną vis svarbesnę sritį  – GovTech, kurioje technologijos transformuoja viešąjį sektorių. GovTech – tai greitai besivystanti inovacijų ekosistema, kurioje startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės (MVĮ) kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti. 2018 metų Accenture ir Public tyrimas atskleidė, kad GovTech – tai net 400 mlrd. dolerių pasaulinė rinka, kurią galėtų išnaudoti startuoliai bei valstybės. Viešajam sektoriui GovTech yra puikus įrankis išnaudoti vis labiau pasiekiamas naujausias technologijos, sutaupyti pinigų, kelti darbo viešajame sektoriuje prestižą, ir, svarbiausia, pagerinti viešąsias paslaugas taip patenkinat piliečių lūkesčius, kurie tampa vis aukštesni.

Deja, tačiau Lietuvoje GovTech ekosistema dar neegzistuoja. Susiduriame su trimis pagrindinėmis problemomis. Pirma – naujausiomis technologijomis grįstų sprendimų ir įrankių taikymas atitinkamoms problemoms spręsti yra labai ribotas. Visionary Analytics (2015) atliktas tyrimas pabrėžė, kad nors daug objektyvių matavimų įvertinančių viešojo sektoriaus inovatyvumą nėra, tačiau matyti didelė atskirtis tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių viešojo sektorius inovatyvumo. Pagal „UN E-Government Development“ indeksą, 2018 metais Lietuva buvo tik 40-ta pasaulyje. Antra – matomas kompetencijų, žinių ir kultūros trūkumas inovacijų, skaitmeninių technologijų, duomenų kontekste. Pagal EBPO (2018) atliktas analizes, valstybės tarnautojų duomenų raštingumas lygus nuliui ir valstybė nevykdo jokių tai skatinančių programų. Trečia – Lietuvoje MVĮ ir startuolių dalyvavimas technologijų viešuosiuose pirkimuose bei skaitmeninių įrankių valstybei kūrime yra labai mažas. Didžiąją dalį pirkimų laimi tos pačios didelės įmonės, taip susikurdamos sau beveik monopolines sąlygas ir galimai sukuriančios didesnę piniginę naštą valstybei. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, 2015 m. 20 didžiausių tiekėjų sudarytų sutarčių vertė siekė 56,4 proc. visų tiekėjų sudarytų sutarčių vertės, tuo tarpu likusią dalį – 404 įmonės. Sudėtinga viešųjų pirkimų sistema iš dalies užkerta kelią gyventojų ir startuolių dalyvavimą technologijų viešajam sektoriui kūrime. Visos šios trys priežastys lemia mažą Lietuvos viešojo sektoriaus inovatyvumo lygį. Žemas inovatyvumo lygis gali lemti vis mažėjantį piliečių pasitikėjimą valstybe bei žemesnį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Tad projekto užduotis – sukurti ir įveiklinti GovTech laboratoriją, kuri veiktų kaip kompetencijų centras kelti viešojo sektoriaus inovatyvumą technologijų srityje. EBPO (2017) pabrėžia, kad centrinės organizacijos sukūrimas, kuri skatintų inovacijas viešajame sektoriuje, padeda peržengti esamas kliūtis ir kurti inovacijų ir eksperimentavimo kultūrą viešajame sektoriuje. Projekto rėmuose taip pat bus sukurta nauja paskatų sistema „GovTech iššūkių serija“, kurios pagalba viešojo sektoriaus institucijos galės identifikuoti savo iššūkius, o MVĮ ir startuoliai galės siūlyti sprendimus.