Pilna darbo diena arba 7 val. 37 min. – tiek laiko vidutiniškai praleidžiame su medijomis per parą, rodo „Kantar TNS“ tyrimas. Medijoms užimant tokią didelę dalį mūsų kasdienio gyvenimo, gebėjimai jomis tinkamai naudotis, kritiškai vertinti informaciją ir dalyvauti medijų procese tampa svarbūs kaip niekad. Tokius gebėjimus apima medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Skaitmeniniame pasaulyje MIR tampa neatsiejamas nuo aktyvaus piliečio kompetencijų, nes tik būdami raštingi šioje srityje piliečiai galės realizuoti savo teisę į informacijos ir saviraiškos laisvę. Kaip skelbia UNESCO, tokie gebėjimai įgalina žmones, bendruomenes ir užtikrina Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti įgyvendinimą.

Informacinėms grėsmėms atspari ir raštingumo gebėjimus ugdanti visuomenė yra viena iš Lietuvos visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių. Siekiama plėtoti MIR kaip strateginį prioritetą, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, gebėjimus vertinti informaciją, žadinti pilietinį aktyvumą, skatinant piliečių dalyvavimą ir kūrybą (raišką). Būdų skatinti MIR gebėjimų ugdymą Lietuvoje ieško tiek valstybinės įstaigos, tiek ir nevyriausybinės organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į bendrojo ugdymo planus įtraukia medijų raštingumą, orientuotą į moksleivių kritinio mąstymo ugdymą. Bibliotekose veikia projektas „Prisijungusi Lietuva“, orientuotas į skaitmeninių įgūdžių ugdymą jų stokojantiems gyventojams įvairiose Lietuvos vietose. Nepaisant šių iniciatyvų, 2017 m. atlikto Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimo duomenimis, Lietuvos medijų raštingumo lygis tesiekia 37,8 balo. Tarptautinio OSIS tyrimo duomenimis, esame žemiau ES vidurkio (17 vieta). Žiniasklaidos priemonių naudojimo tyrimas parodė, kad esama požymių, būdingų skirtingo amžiaus žiniasklaidos priemonių vartotojų grupėms: patiklumas informacijai; pasyvumas kuriant turinį, dalyvaujant viešojoje komunikacijoje ir naudojant informacijos šaltinius užsienio kalbomis.

To pačio tyrimo duomenimis, žemiausias medijų raštingumo lygis yra vyresnių žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse. Viena pagrindinių informacijos prieigų šiai vartotojų grupei yra biblioteka. Lietuvoje vis dar nėra sistemiško medijų raštingumo ugdymo modelio tokiems visuomenės įgūdžiams ugdyti. Kultūros įstaigų tinklas nėra išnaudojamas tokiam tikslui – bibliotekos turinčios daug kompetencijos šioje srityje neturi veiklos koordinavimo MIR ugdymo srityje. Siekiant skatinti MIR lygį Lietuvoje, turime užtikrinti, kad bibliotekose yra ne tik mokoma naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau ir skatinti taisyklingą ir saugų medijų ir informacijos vartojimą.