Šalies bibliotekos turėdamos tankiai išvystytą infrastruktūrą, turtingą mokymosi aplinką ir didelį potencialą medijų ir informacinio raštingumo (MIR) srityje gali tapti aktyviomis medijų edukacijos dalyvėmis – tokias bibliotekų įsitraukimo į MIR ugdymą galimybes aptarė birželio 29 d. Kultūros ministerijoje vykusios viešosios konsultacijos-diskusijos dalyviai. Diskusijoje dėl MIR ugdymo modelio sukūrimo šalies viešosiose bibliotekose dalyvavo bibliotekų vadovai ir jų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskričių, taip pat nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai bei medijų ekspertai iš akademinio sektoriaus.
Viešosios konsultacijos-diskusijos metu aptartas medijų edukacijos programos įgyvendinimas viešosiose bibliotekose, jos turinio gairių nustatymas, partnerystės ir išteklių telkimas. Pirmojoje diskusijos dalyje aptartos bibliotekų patirtys, lūkesčiai medijų edukacijos programai, pristatyta „Kurk Lietuvai“ birželio mėn. atlikta viešųjų bibliotekų MIR galimybių apklausa. Šios apklausos duomenimis, jau dabar bibliotekos aktyviai dalyvauja kompiuterinio raštingumo / skaitmeninių medijų naudojimo ugdyme – 98 proc. teigė per pastaruosius metus rengusios tokius mokymus. Tačiau, konsultacijos dalyviai sutiko, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra tik dalis MIR, todėl diskusijos metu buvo išreikštas poreikis vieningos MIR sąvokos nustatymui, kuria vadovautis galėtų šalies bibliotekos. Kalbant apie medijų edukacijos modelio kūrimą, buvo svarstoma apie būtinybę turėti MIR kompetencijų centrą, kuriame būtų kaupiamos idėjos, žinios, atliekami tyrimai, vystomos metodologijos MIR srityje. Tokio centro vaidmuo būtų skirtingų veiklų, orientuotų į medijų bei informacinį raštingumą (MIR), koordinavimas.
Bibliotekininkų kompetencijų ugdymas – vienas svarbiausių aspektų užtikrinant medijų edukacijos efektyvų įgyvendinimą, pabrėžė diskusijoje dalyvavę bibliotekų atstovai. Bibliotekininkų apmokymas gali paskatinti bibliotekas aktyviau įsitraukti į MIR ugdymą – teigė 75 proc. apklausoje dalyvavusių bibliotekų, todėl kuriant MIR ugdymo modelį itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip bus keliamos ir palaikomos bibliotekų specialistų kompetencijos šioje srityje. Apklausos duomenimis, populiariausios bibliotekininkų ugdomos kompetencijos yra skaitmeniniai įgūdžiai (96 proc.), o turinio kūrimo (52 proc.) ir kritinio informacijos vertinimo (36 proc.) mokymuose dalyvauja žymiai mažesnė dalis bibliotekos darbuotojų.
Buvo akcentuota, kad bibliotekoms itin svarbios partnerystės šioje srityje, nes bibliotekininkui svarbu tapti ne visapusišku MIR specialistu, bet įgyti tam tikras bazines kompetencijas ir žinoti, kur kreiptis tam, kad galėtumei sulaukti kompetentingos pagalbos – 72 proc. apklausos respondentų teigė, kad jiems reikalinga pagalba organizuojant MIR veiklas (kuriant mokymų turinį, nustatant vertinimo kriterijus ir pan.). Būtent partneriai gali prisidėti tiek ugdant bibliotekininkų MIR kompetencijas, tiek dirbant su įvairiomis tikslinėmis grupėmis. Tačiau, tik penktadalis (23 proc.) apklausoje dalyvavusių bibliotekų sutiko su teiginiu, kad jiems būtų lengva surasti vietinių partnerių MIR veikloms vykdyti. Diskusijoje dalyvavę NVO ir bibliotekų atstovai sutarė, kad jų partnerystės atneštų abipusės naudos. Buvo sutarta, kad esant gausiam MIR iniciatyvų skaičiui Lietuvoje, reikalingas aktyvesnis jų tarpusavio koordinavimas, o tam galėtų padėti MIR iniciatyvų žemėlapio sukūrimas. Tokiu būdu šalies bibliotekos galėtų lengviau surasti partnerių bendroms veikloms, o MIR bendruomenė galėtų išvengti veiklų dubliavimo, fragmentiškumo.
Taip pat kalbėta apie bendradarbiavimo efektyvinimą jungiantis ne tik į nacionalinį MIR tinklą, tačiau ir į tarptautines struktūras – tokias kaip „Deutsche Welle“ kuriamas Baltijos šalių MIR tinklas. Bendradarbiavimas MIR tinkluose leistų ne tik perimti gerąsias kitų patirtis, keistis ekspertiniu žinojimu, vykti į mokymus ir taip kelti kompetencijas, tačiau ir rasti naujų partnerių tarptautiniams projektams, galintiems tapti papildoma finansine injekcija vykdant MIR edukacijos veiklas.
Bibliotekų, kaip potencialių MIR ugdymo koordinatorių, vaidmens pristatymui bei gerųjų patirčių pasidalijimui buvo pasiūlyta organizuoti konkrečias iniciatyvas, susijusias su MIR edukacija, kurias būtų galima įgyvendinti jau artimiausiu metu, pavyzdžiui, nacionalinę medijų savaitę. Prie tokios nacionalinės iniciatyvos prisidėtų 80 proc. bibliotekų, rodo atlikta apklausa. Aptarta, kokio įsitraukimo būtų tikimasi, kokios sukurtos priemonės ir medžiaga būtų reikalinga bibliotekoms.
Apibendrinant diskusiją, buvo aptarti tolimesni MIR ugdymo bibliotekose modelio rengimo planai. Pabrėžta, kad rengiant medijų edukacijos programą svarbu efektyviai ir aiškiai apsibrėžti MIR ugdymo programos tikslus, uždavinius ir tai, kokias kompetencijas norima ugdyti.
Daugiau apie projektą, kurį Kultūros ministerijoje įgyvendina „Kurk Lietuvai“ dalyvės Rūta Beinoriūtė ir Greta Kundrotaitė, skaitykite čia.
LR Kultūros minisiterijos nuotrauka
EN