Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimą

2018 m. kovo 5 d. - 2018 m. rugsėjo 5 d.

Problema

Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiandien gyvena urbanizuotose teritorijose. Žmonėms renkantis gyvenimą miestuose, jie palaipsniui tampa inovacijų, progreso, žinių ir kultūros centrais, kuriuose aukštesnis ne tik ekonomikos – pasauliniu mastu miestuose yra sukuriama virš 80 proc. BVP – bet ir gyvenimo kokybės lygis. Tam, kad vispusiškai būtų užtikrinama gyvenimo gerovė didelė atsakomybė krenta ant miestų planuotojų bei vietos valdžios pečių – miestų plėtra turi patenkinti konkrečius gyventojų saugumo, mobilumo, sveikatos apsaugos, išsilavinimo bei kitus poreikius, tuo pačiu užtikrinant darnų gamtinių išteklių naudojimą bei ekosisteminių paslaugų tiekimą.

Lietuvoje urbanizuotose teritorijose šiuo metu gyvena daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų (67 proc.). Kita vertus, gyventojų tankis Lietuvoje yra labai žemas (43,6 gyv./km2) lyginant su ES vidurkiu (117 gyv./km2) – dėl šios priežasties esamos infrastruktūros naudojimas ir naujos kūrimas kainuoja brangiai. Miestų plėtra kol kas yra chaotiška, o tai ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai ir žmonių gyvenimo gerovei, kyla problemų susijusių su skurdu ir socialine atskirtimi, susisiekimu, aplinkos užterštumu, saugumu: pavyzdžiui, 10,6 proc. Lietuvos gyventojų vis dar neturi namuose vandentiekio (ES vidurkis 2,4 proc.); nesaugūs didžiuosiuose miestuose jaučiasi 45 proc. gyventojų, kaimuose 26 proc. (ES vidurkiai atitinkamai: 30 proc. ir 18 proc.); ir pan.

Šiuo metu šalyje vis dar dominuoja teritorijų plėtros planavimo principai, kurių pagrindas pirmiausia yra fizinės infrastruktūros vystymas ir (mono)funkcinis planavimas. Toks požiūris nepakankamai užtikrina kitų, ne ką mažiau svarbių, veiksnių – ekonominių, socialinių, gamtinių ir kultūrinių – darną. Dar LR aplinkos apsaugos strategijoje 2015 m. buvo nustatytas tikslas „Pasiekti gerą urbanistinės aplinkos kokybę, kartu užtikrinant tolygų šalies teritorijų vystymą, palankias urbanizuotų teritorijų socialinės ir ekonominės plėtros sąlygas“. Norint pasiekti šį tikslą reikia tiek apsibrėžti atitinkamus vertinimo rodiklius, tiek paruošti tinkamas darnios urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų plėtros gaires. Tačiau tokia vizija, kuri atsižvelgia į socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus, t.y. seka darnaus vystymosi principais, šiuo metu nėra įgyvendinama, nes nėra šių principų integravimo įrankių ir metodikos.

Darnaus vystymosi tikslai – tai 2015 m. 195 šalių bendru sutarimu priimta globali darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., siūlanti patikrintą ir pripažintą tokių vystymosi gairių struktūrą ir metodiką. Šie 17 tikslų (169 rodikliai, 231 indikatorius) yra pasaulio bendruomenės siekiai, orientaciniai principai, kuriais turėtų vadovautis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys, siekdamos sumažinti badą ir skurdą, nelygybes, užtikrinti atsakingą vartojimą, tvarią ekonomiką, švietimo ir sveikatos sistemas bei išsaugoti natūralias ekosistemas ir švelninti klimato kaitos poveikį.

DVT lokalizavimas ir integravimas į vietinę politiką bei teritorijų planavimą gali sėkmingai prisidėti sprendžiant šias problemas ir užtikrinant darnų vystymąsi, nes būtent savivalda (miestai, miesteliai, regionai) yra tos erdvės, kur šiandien vyksta didžiausia plėtra, o gyventojų skaičius auga sparčiausiai.

Tikslas

Remiantis 11-u Darnaus vystymosi tikslu (DVT) Darnūs miestai ir bendruomenės ir jo ryšiu su kitais DVT, paruošti metodologiją, kaip taikyti darnaus vystymosi principus teritorijų planavimo rengimo ir įgyvendinimo procesuose.

Projekto eiga

2018/04/27

Atlikta esamos DVT ir teritorijų planavimo situacijos analizė: išsigryninta darnaus vystymosi ir DVT integravimo į strateginio ir teritorijų planavimo sistemas problematika, atlikta giluminė DVT analizė

2018/05/25

Atlikta DVT lokalizavimo ir integravimo į teritorijų planavimą užsienio gerųjų praktikų analizė (taip pat žr. analizės santrauką)Atlikta viešoji konsultacija apie DVT lokalizavimą ir integravimą į teritorijų planavimą su suinteresuotomis šalimis: pilna ataskaita ir dvilapis

2018/06/29

Atlikta DVT integravimo į teritorijų planavimo procesus galimybių analizė ir pasiūlyta metodologijos koncepcija

2018/07/27

Detalizuota ir paruošta žingsninė metodologija / rekomendacijos, kaip integruoti DVT į teritorijų planavimą

2018/08/31

Paruošta projekto rezultatų komunikacija: projektas pristatytas visuomenei, paruošta komunikacinė medžiaga

2018/09/05

null

Projekto failai

Rezultatas

Projekto pagrindiniai rezultatai: remiantis atliktomis esamos situacijos analize apie darnaus vystymosi integravimą Lietuvoje, gerosios užsienio praktikos analize apie DVT integravimą į teritorijų ir strateginį planavimą bei ekspertų viešąja konsultacija (interviu ir apklausa), suformuotos rekomendacijos (metodinė priemonė/įrankis), skirtos teritorijų planuotojams/vystytojams/kitoms miestų planavimu suinteresuotoms šalims aiškiau ir patogiau (ir darniau) planuoti darnesnes teritorijas atsižvelgiant į DVT. Rekomendacijose taip pat didelis dėmesys skiriamas bendruomenių įtraukimui ir dalyvavimui planavimo procesuose – gyventojai skatinami tapti savo aplinkos kokybės gerinimo dalyviais. Kiti pasiekimai: DVT temos aktualinimas, suinteresuotų šalių (viešasis, NVO, akademija, privatus sektorius) būrimas ir įnorinimas. https://youtu.be/IiuLaVQjwFY

Dalyviai

2017/18
Ieva Punytė
Ieva Punytė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis