• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai ir dalyvės
  • Naujienos
  • Atranka

Ar Lietuvos miestai ir gyvenvietės yra vystomi darniai?

    Pagrindinis Naujienos Ar Lietuvos miestai ir gyvenvietės yra vystomi darniai?
    Kita naujienaAnkstesnė Naujiena

    Ar Lietuvos miestai ir gyvenvietės yra vystomi darniai?

    2018 m. rugpjūčio 16 d.
    Ar jūsų nuomone Lietuvos miestai ir gyvenvietės yra vystomi darniai, t.y. planuojami atsižvelgiant į ekonominę vertę ir socialinę gerovę bei aplinkos kokybę, taip pat efektyviai įtraukiant visuomenę ir kitas suinteresuotas šalis? 87 proc. ekspertų, užpildžiusių apklausą „Miestų ir gyvenviečių planavimas ir JT Darnaus vystymosi tikslai“, į šį klausimą atsakė neigiamai.

    Iš viso į elektroninę apklausą atsakė 68 ekspertai, iš kurių apie 70 proc. tiesiogiai dirba su miesto ir gyvenviečių planavimu ir vystymu arba prie to prisideda papildomos po darbo veiklos metu.

    85 proc. respondentų buvo anksčiau girdėję apie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus (DVT). DVT (angl. Sustainable development goals, SDGs) – tai 17-a Jungtinių Tautų 2015 m. priimtų globalių tikslų, kuriais siekiama iki 2030 m. panaikinti skurdą, užtikrinti taiką, visų pasaulio gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę, nepaliekant nieko užnugaryje, bei sušvelninti neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai, taip pat prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.

    Miestų darnus vystymas(is): kur labiausiai skauda?

    87 proc. respondentų nuomone, šiandien Lietuvos miestai nesivysto darniai. Kokios to priežastys?

    Visos ekspertų įvardintos problemos, susijusios su miestų ir gyvenviečių planavimu ir vystymu, buvo suskirstytos į tris probleminius arealus, o šie į 13 probleminių sričių (Pav.1.) Iš išskirtų pagrindinių sričių galima teigti, jog miestų darnus vystymasis, ekspertų akimis, tai ne tik miestų planavimo sprendimai darantys įtaką miestų gyventojų socialinei gerovei, vietos ekonomikai ir poveikiui aplinkai, tačiau tai ir visas šių sprendimų priėmimo procesas bei valdymas, kuris nuo pat pradžios turi būti įtraukus, skaidrus, paremtas tyrimų duomenimis, tarpdisciplininėmis ekspertinėmis žiniomis bei orientuotas į ilgalaikę perspektyvą.

    Tarp atsakiusiųjų nemaža dalis paminėjo, jog šiuo metu miestų plėtros procesuose didžiausias dėmesys yra teikiamas vystymo greičiui ir kuriamai ekonominei vertei, esamoms problemoms siūlant pigius ir greitus sprendimus dažnai be ilgalaikės perspektyvos. Retai arba nepakankamai atkreipiamas dėmesys į aplinkos kokybės ir tvaraus, ilgalaikio infrastruktūros ir teritorijų planavimo standartus, kurie aprėpia socialinius, visuomenės įtraukties ir kultūrinius elementus.

    Pav. 1. Problemų arealai ir 13 probleminių sričių, kodėl, ekspertų nuomone, Lietuvos miestai nėra vystomi darniai

    Ekspertai labiausiai pabrėžė problemines sritis susijusias su Planavimo procesais: t.y. planavimo kultūra ir kompetencijomis, o tiksliau, tiek savivaldybės darbuotojų, tiek vystytojų ir planuotojų, tiek infrastruktūros naudotojų žinių apie darnų vystymą (kai ekonominė nauda yra derinama su socialine gerove ir aplinkos kokybe) stoka. Lietuvos miestai nesivysto darniai, nes vykdoma neadekvati urbanistinė ir teritorinė politika, trūksta dalyvavimo ir visuomenės įtraukimo į planavimo procesus ir miestų planavimas ir dizainas nėra paremtas gyventojų poreikiais.

    Tarp atsakiusiųjų nemaža dalis paminėjo, jog šiuo metu miestų plėtros procesuose didžiausias dėmesys yra teikiamas vystymo greičiui ir kuriamai ekonominei vertei, esamoms problemoms siūlant pigius ir greitus sprendimus dažnai be ilgalaikės perspektyvos. Retai arba nepakankamai atkreipiamas dėmesys į aplinkos kokybės ir tvaraus, ilgalaikio infrastruktūros ir teritorijų planavimo standartus, kurie aprėpia socialinius, visuomenės įtraukties ir kultūrinius elementus.

    Nedarnaus miestų planavimo priežastys buvo mažiau siejamos su būstu, viešosiomis erdvėmis, klimatu ir energija. Tačiau ekspertai paminėjo šias problemas kitų, tikėtina aktualesnių ar priežastinių, sričių kontekste. Tarkime, būsto klausimas buvo minimas kalbant apie augančią socialinę atskirtį ir įvardijant, kad miestų centruose, pavyzdžiui, trūksta socialinio būsto; viešosios erdvės buvo minimos kalbant apie chaotišką gyvenamųjų rajonų užstatymą; su klimatu susijusios problemos dažniausiai buvo minimos kalbant apie automobilių sukeliamą taršą.

    Kurie DVT 11 uždaviniai ir kiti DVT yra aktualiausi darniam miestų vystymuisi Lietuvoje, šiandien ir ilgalaikėje perspektyvoje?

    11.3. Įtrauki ir darni urbanizacija bei 11.6. Sumažinti neigiamą miestų poveikį aplinkai sulaukė daugiausiai pasirinkimų ir ekspertų buvo įvertinti kaip aktualiausi DVT 11 Darnūs miestai ir bendruomenės uždaviniai (Pav 2.) 11.2. Saugios ir prieinamos transporto sistemos buvo matoma kaip trečia aktualiausia sritis ŠIANDIEN, tuo tarpu 11.a. Stiprinti ryšius tarp miestų, priemiesčių ir kaimų užėmė trečią vietą ATEITYJE.

    Mažiausiai aktualiais uždaviniais buvo pasirinkti 11.c. Mažiausiai išsivysčiusių šalių rėmimas ir 11.5. Sumažinti gamtinių grėsmių neigiamas pasekmes. Iš viso keturių uždavinių svarba ATEITYJE padidėjo, keturių sumažėjo, dar dviejų liko tokia pati. Didžiausi pokyčiai ŠIANDIEN → ATEITIS buvo užfiksuoti šiuose uždaviniuose:

    11.2. Saugios ir prieinamos transporto sistemos: ↓ 10 proc.

    11.5. Sumažinti gamtinių grėsmių neigiamas pasekmes: ↑ 9 proc.

    11.7. Prieiga prie saugių ir įtraukių viešųjų erdvių: ↑ 10 proc.

    Pav. 2. DVT 11 Darnūs miestai ir bendruomenės uždaviniai

    Pav. 2. DVT 11 Darnūs miestai ir bendruomenės uždaviniai (pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.)

    Ekspertų taip pat buvo paprašyta įvertinti, kurie, jų nuomone, iš kitų DVT (neskaitant DVT 11), yra aktualiausi Lietuvos urbanizuotų teritorijų vystymui(si).

    Tarp pirmaujančių DVT galima būtų išskirti DVT 4 Kokybiškas išsilavinimas, DVT 3 Gera sveikata ir gerovė ir DVT 8 Deramas darbas ir ekonominis augimas. Kitame spektro gale – DVT 14 Gyvybė vandenyse, DVT 5 Lyčių lygybė ir DVT 17 Partnerystė įgyvendinant tikslus.

    Reikėtų atkreipti dėmesį, jog nei vienas iš Tikslų nesurinko daugiau nei 50 proc. visų pasirinkimų ir daug Tikslų surinko panašiai proc. pasirinkimų – kitaip tariant respondentai nesikoncentravo į vieną ar grupę pagrindinių DVT, yra matoma plati pasirinkimų įvairovė ir, tikėtina, suprantama skirtingų Tikslų svarba.

    Šiame klausime buvo apribotas pasirinkimų skaičius, kad būtų galima išryškinti tam tikras tendencijas apie aktualiausius DVT ir palyginti juos su aktualiausiais DVT 11 uždaviniais. Tačiau akivaizdu, jog visi DVT daugiau ar mažiau tiesiogiai yra susiję su DVT 11 ir yra svarbūs jo įgyvendinimui ‒ šie sąryšiai pademonstruoti Pav. 3.

    Daugiau informacijos apie apklausą ir jos rezultatus rasite Ievos ir Kristinos projekto puslapyje.

    Viršelio nuotrauka iš RealisBeautifulStock.

    Pav. 3. Kaip DVT integravimas gali prisidėti prie darnaus miestų ir gyvenviečių vystymo(si)?

    apklausa, aplinka, Aplinkos ministerija, darna, darnaus vystymosi tikslai, darnumas, darnus miestų planavimas, ekspertai, Jungtinės Tautos, viešoji konsultacija

    Kristina Simonaitytė

    More posts by Kristina Simonaitytė

    Susijusios naujienos

    • Kurk Lietuvai 2020-2021 m. pirmojo pusmečio rezultatai

      Kurk Lietuvai
      2020 - 2021 metų karta jau įveikė pirmuosius projektus ir jų rezultatus šiandien pristatė nuotolinio renginio metu. Renginio įrašą rasite čia žemiau bei mūsų paskyroje "Facebook" tinkle ir Youtube kanale, taip pat kviečiame susipažinti irSkaityti plačiau

    • Apklausa: Lietuvos SVV trūksta kibernetinio saugumo žinių

      Rūta Beinoriūtė

      Trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas, parodė „Kurk Lietuvai“ projekto Krašto apsaugos ministerijoje vykdyta apklausa. SVV vadovų ir darbuotojų apklausoje dalyvavoSkaityti plačiau

    • Kalbam apie regioninę politiką, bet ar tikrai tokią turime?

      A.Naginionyte

      Akvilė Naginionytė, Kristina Samasionokaitė Ar Lietuva tampa vieno miesto valstybe? O gal trijų miestų? Tokius klausimus kelia daugelis regioninės politikos ekspertų ir dalyvių. Kaip rodo Europos Komisijos ataskaitos,  socialinė ir ekonominė atskirtis tarp regionų irSkaityti plačiau

    • Įmonių socialinė atsakomybė – kodėl to reikia?

      Marta Misiulaityte
      100 proc. - tiek Lietuvos darnumo specialistų dalyvavusių 2015 m. Deloitte vykdytoje apklausoje nurodė, kad per ateinančius 15 metų įmonių socialinės atsakomybės taikymas šalyje suklestės. Pasak Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, įmonių socialinė atsakomybė - versloSkaityti plačiau

    • Trūkstamos dėlionės dalys efektyviai žmogiškųjų išteklių stebėsenai

      Raminta Olbutaitė
      Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje Kiek Lietuva turi nuolatinių gyventojų - 2,4 mln., ar 2,7 mln., o gal tas skaičius dar kitoks? Vieningą atsakymą sunku rasti net analizuojant Gyventojų registro ar Statistikos departamento duomenis, kurių nurodomiSkaityti plačiau

    Kita naujienaAnkstesnė naujiena

    ›  Apie mus

    ›  DUK

    ›  Galerija

    ›  Privatumo politika

    Kontaktai:


    Monika Merkytė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

    El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com

    Tel.: +370 699 69425


    Ieva Jurkonienė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

    El. paštas: ieva.jurkoniene@investlithuania.com

    Tel.: +370 601 05141


    Adresas:
     Upės g. 23 - 1,
    III aukštas, LT-08128 Vilnius

    Kurk Lietuvai

    Programos organizatoriai

    Investuok_lietuvoje_white
    ukio_ministerija_white
    Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
    Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
    • Pagrindinis
    • Apie mus
    • Projektai
    • Dalyviai
    • Naujienos
    • Atranka
    • Kalba: LT
      • LT LT
      • EN EN
    Kurk Lt