Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje skatinimas

Problema

Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą. Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kadangi, kaip teigia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ang. Organization for Economic Co-operation and Development, OECD) 2016 m. ataskaita, būtent patiriami sunkumai įsidarbinant yra dominuojanti priežastis, dėl kurios asmenys su negalia dažniausiai jaučia socialinę atskirtį mūsų visuomenėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia. 2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) (ang. International Labour Organization, ILO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų. Dėl šios priežasties negalią turintiems asmenims ypač aktualiu tampa socialinių paslaugų, tokių kaip pagalba atliekant įsidarbinimo procedūrą, lydimoji pagalba įsidarbinus, asmeninio asistento paslauga ir kt., prieinamumas.

Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc. Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams – 43 proc. apklaustų darbdavių trūko informacijos apie darbo vietos pritaikymą asmenims su negalia ar galimybę gauti valstybės paramą.

Dėl šios priežasties galime teigti, jog siekiant įtraukti asmenis su negalia į užimtumo rėmimo sistemą, būtina sukurti palankias sąlygas jiems teikti ir gauti numatytas priemones ir paslaugas ir tokiu būdu būti aktyviems ieškant darbo. Vis dėlto, to galima pasiekti tik asmenų su negalia integracijos klausimus sprendžiant kompleksiškai, bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms, darbdaviams, darbo ieškantiems ir sėkmingai įsidarbinusiems asmenims su negalia ir NVO.

Tikslas

Didinti valstybės numatytų priemonių ir paslaugų, skirtų padėti asmenims su negalia į(si)traukti į darbo rinką, prieinamumą, sukuriant interaktyvią informacijos dalinimosi ir bendradarbiavimo platformą viešajam sektoriui, darbdaviams, darbuotojams ir NVO.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Lauryna Filatovaitė

2020/21

Gabrielė Taminskaitė