Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių – jis ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą. Nepaisant to, jog teisė į darbą, kuri tuo pačiu reiškia ir valstybės pareigą suteikti asmenims darbą, o nesant tam galimybės – suteikti atitinkamą socialinę pagalbą, užtikrinančią asmenims ir jų šeimoms orias gyvenimo sąlygas, yra visuotinai pripažįstama, tačiau dėl jos tinkamo įgyvendinimo iki šiol kyla problemų. Atsižvelgiant į tai, suprantama, jog asmenims, kurie dėl savo specifinės situacijos, fizinių ir/ar psichinių ypatybių ir kt. objektyvių priežasčių turi ribotą darbingumą tam tikroje srityje, įgyvendinti teisę į darbą tampa dar sudėtingiau. Asmenys su negalia yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių įvairiais aspektais, o siekdami įgyvendinti savo teisę į užimtumą, jie labai dažnai susiduria su skirtingos prigimties bei pobūdžio kliūtimis. Todėl svarbu asmenų su negalia atskirtį, tame tarpe darbo rinkoje, matyti platesniame kontekste – įvertinti barjerus, trukdančius šiems asmenims siekti aukštojo išsilavinimo, turėti prieigą prie atitinkamos informacijos, naudotis pritaikyta fizine aplinka, viešuoju transportu ir kitas aplinkybes, inter alia diskriminaciją viešajame diskurse bei žiniasklaidoje, sudarančias jiems netiesiogines kliūtis dalyvauti darbo rinkoje lygiomis teisėmis ir galimybėmis su visais visuomenės nariais.
- SADM duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų);
- Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia;
- 2018 m. TDO atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje ES;
- Negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus- SADM duomenimis, daugiau nei 6-i iš 10-ies pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus.
Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė leidžia teigti, jog, siekiant užtikrinti pagrindines asmens su negalia teises ir laisves, inter alia socialines teises – konkrečiai teisę į darbą, yra numatyta gausi valstybės priemonių ir paslaugų sistema. Vis dėlto, nepaisant numatytų priemonių ir paslaugų gausos, šios priemonės nėra panaudojamos, nes, visų pirma, dažnai nepasiekia savo tikslinio subjekto (asmens su negalia, darbdavio, kuris ketina ir/ar yra įdarbinęs asmenį su negalia, etc.). „Kurk Lietuvai“ dalyvių atliktos esamos situacijos ir poreikio analizės metu išsiaiškinta, jog asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas bei sklandus informacijos apie valstybės paramą darbdaviams teikimas. Savivaldybės vertina konkrečios paslaugos poreikį asmeniui paprašius, tačiau kompleksiškai nevertina, kokios kitos paslaugos reikalingos. Nuo 2019 m. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) vertina pagalbos poreikį darbingo amžiaus asmenims ir teikia jiems rekomendacijas, tačiau pastebėta, jog Valstybės kontrolės (2020) vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems tarnyba teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo savivaldybėje specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą. Tokiu būdu nepakankamai identifikuojami ir tenkinami asmenų su negalia individualūs poreikiai.
Minėtos apžvalgos metu taip pat išsiaiškinta, jog ne visi nedirbantys asmenys su negalia įsitraukia į užimtumo rėmimo sistemą, nes kasmet į Užimtumo tarnybą (UT) kreipiasi apie 7 proc. (11 tūkst.) asmenų, nors 2019 m. nedirbančių buvo 113 tūkst. Lietuvoje socialinių išmokų mokėjimas asmenims su negalia nėra siejamas su aktyviu dalyvavimu darbo rinkoje, o atlikti tyrimai rodo, kad asmenys su negalia nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą (26 proc. apklaustųjų) ir kur dėl jų kreiptis (41 proc.). Šis informavimo sistemos trūkumas (viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3.4 proc.) sukuria socialinių išmokų „nepaėmimo“ problemą, kai dėl įvairių priežasčių atsiranda asmenų, kurie neįtraukiami į sistemą, nors parama jiems priklauso.
Siekiant, kad asmenims su negalia pagalba būtų planuojama ir teikiama pagal individualius poreikius bei padėtų būti aktyviems darbo rinkoje, reikalinga sukurti integralią asmens poreikių vertinimo ir juos atliepiančią pagalbos teikimo sistemą, užtikrinti informacijos apie asmenis su negalia dalijimąsi tarp skirtingų institucijų ir sektorių, numatyti priemones darbdaviams, skirtas viešinti valstybės teikiamą paramą ir gerą įdarbinimo praktiką, ir didinti informacijos apie socialines paslaugas asmenims su negalia prieinamumą.
Norėdami plačiau susipažinti su „Kurk Lietuvai“ dalyvių atliktos esamos asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje situacijos analize, spauskite čia.
_____________________________________________________________________________
Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ dalyvės Lauryna Filatovaitė ir Gabrielė Taminskaitė vykdo projektą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir ieško būdų kaip padidinti asmenų su negalia užimtumą darbo rinkoje.
Daugiau apie projektą skaitykite čia.
EN