Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Kultūros ministerija

Kultūros ir kūrybinių industrijų akceleratoriaus programos kūrimas

7 September 2022 - 3 March 2023

Problem

Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) sujungia kultūrą ir kūrybą su ekonomine grąža bei kuria miestams ir regionams pridėtinę vertę.

KKI įmonių skaičius pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. 2011–2018 m. KKI įmonių skaičiaus augimas EBPO šalių ekonomikose buvo didesnis nei kitose ekonomikos sektoriuose (18%, palyginti su 12%). Tuo tarpu, mūsų šalyje KKI sektoriaus įmonių skaičiaus augimas 2008 – 2016 m. buvo vienas sparčiausių visoje Europos sąjungoje (daugiau nei 10 procentų).

Prognozuojama, jog 2030 m. KKI sudarys 10% pasaulio BVP. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. KKI Lietuvoje sudarė 2.2% BVP, o 2025 m. užsibrėžta pasiekti 3% BVP.

KKI veikla yra reikalinga visų ekonomikos sektorių pažangai ir inovacijų kūrimui. Remiantis EBPO, KKI skatina inovacijas, pavyzdžiui, per dažną KKI ir kitų ekonomikos sektorių tarpsektorinį bendradarbiavimą, sandūrą. Net 40% EBPO šalyse esančių KKI specialistų dirba ne tik kultūros bei kūrybinių industrijų lauke, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, pramonės gaminių dizaineriai dirba automobilių pramonėje. Tuo tarpu Lietuva, turint omenyje inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį yra tik 18 iš 27 ES valstybių narių, nors iki 2020 m. siekta užimti 15-tą vietą, o iki 2030 m. siekiama ne žemesnė negu 10 vieta ES.

Kalbant apie kūrėjų situaciją Lietuvoje, tik 20.85% (penktadalis) kūrėjų gali išgyventi vien iš savo kūrybinės veiklos. Taip pat 57% menininkų nėra nė karto gavę privačių rėmėjų paramos, o 2019 m. tik 13% kūrėjų nurodė, kad dalį jų pajamų sudaro privačių rėmėjų lėšos. ​Kalbant apie Lietuvos KKI eksportą, beveik 60% kūrėjų 2019 m. savo kūrybos nė karto nepristatė užsienyje. Tuo tarpu, remiantis “Kurk Lietuvai” programos projektu “Kūrybinių industrijų ekosistemos plėtra”, 45% KKI verslininkų nurodė, jog trūksta informacijos apie verslo plėtrą bei vadybą.

Deja, ​Lietuvoje nėra pakankamai kūrybinių verslų skatinimo priemonių, užtikrinančių sistemišką kūrybinių inovacijų kūrimą bei KKI sektoriaus ekonominės vertės ir eksporto apimčių augimą.

2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis svarstoma pirmą kartą Lietuvoje sukurti ir vykdyti į KKI sektorių orientuotą akceleravimo programą, skatinančią KKI sektoriaus verslo augimą, privačių investicijų pritraukimą, inovacijų kūrimą bei kultūros produktų komercializaciją ir eksportą.

Goal

Bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, remiantis Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) poreikiais bei gerosiomis Lietuvos ir užsienio KKI akceleratorių patirtimis, sukurti pirminį KKI akceleravimo programos pasiūlymą, kuris gerins KKI įmonių verslumo žinias ir skatins kurti konkurencingas kultūros prekes bei paslaugas.

Project progress

2022/11/03

Atlikta akceleratorių apžvalga „Kas yra ir kas nėra akceleravimo programos

2022/11/10

Sukurtas ir išplatintas klausimynas/anketa, skirta išsiaiškinti Lietuvos KKI verslų tobulinimo poreikius

2022/12/06

Atlikta ir suinteresuotoms šalims pristatyta KKI sektoriaus apklausos ir interviu rezultatų apžvalga

2022/12/16

Atlikti interviu su Lietuvos menų inkubatoriais ir paruošta glausta interviu ataskaita

2023/01/26

Atlikta gerųjų Lietuvos ir užsienio KKI akceleratorių pavyzdžių analizė

2023/01/31

Pirminis KKI akceleravimo programos koncepcijos alternatyvų pasiūlymas

2023/02/24

Atliktos viešosios konsultacijos siekiant patikrinti pirminį KKI akceleravimo programos koncepcijos alternatyvų pasiūlymą, parengta viešųjų konsultacijų ataskaita

2023/02/27

Suformuotas atnaujintas KKI akceleravimo programos koncepcijos pasiūlymas

2023/03/02

Parengtos KKI akceleravimo programos įgyvendinimo rekomendacijos

Project files

Result

Sukurtas kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) akceleravimo programos koncepcijos pasiūlymas.
Projektas bus tęsiamas toliau kuriant KKI akceleravimo programos įgyvendinimo planą.

Participants

Related projects

4 March 2025 - 8 September 2025

Promotion of high-tech business development in Lithuania’s free economic zones

Invest Lithuania

The goal of this project is to provide recommendations on how changes in regulation and the innovation ecosystem could help boost high-tech business development in Lithuania’s Free Economic Zones.
4 March 2025 - 8 September 2025

Future-proof model for the strategic management of foreigners’ integration in Lithuania

Chancellery of the Government

To coordinate between institutions and develop action-focused proposals for the Lithuanian Migration Policy Guidelines, based on data, foreign examples, data and foresight.
4 March 2025 - 8 September 2025

Establishing a regulatory sandbox framework in Lithuania’s life sciences sector

Innovation Agency

The aim of this project is to design and propose a regulatory sandbox framework tailored to Lithuania’s life sciences sector.
4 March 2025 - 8 September 2025

Mapping the required competences for the EU AI Act–mandated regulatory authorities in Lithuania

Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania

The aims of this project are to 1) understand which sectors in Lithuania create high-risk AI systems; 2) assess the institutional competences of the regulatory authorities for these systems; 3) propose a plan on how to fill the identified gaps in competences.
4 March 2025 - 8 September 2025

Strengthening the Lithuanian defence ecosystem

Invest Lithuania

The goal of this project is to identify the key common critical challenges faced by defense companies and to determine which public sector tools in Lithuania have the greatest potential to stimulate a breakthrough in defense manufacturing.
4 March 2025 - 8 September 2025

Developing a model for unified public transport journey planning and ticketing system

Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania

The project goal is to develop a model for a unified public transport journey planning and ticketing system by working in cooperation with the Ministry of Transport and Communication’s Future Mobility Policy Group. The model will outline the necessary legislative changes, organisational and coordination responsibilities, capacity-building needs, technological components, and budgetary requirements.