Mažai žinomas, bet perspektyvus: ar Lietuva pasiruošusi mikrobiomo proveržiui?

Prognozuojama, kad pasaulinė žmogaus mikrobiomo tyrimų pagrindu sukurtų receptinių vaistinių preparatų metinė rinkos vertė nuo 2021-ųjų iki 2030-ųjų išaugs daugiau nei dešimt kartų ir sieks 1,3 mlrd. JAV dolerių. Mikrobiomo tyrinėjimai – gana specifinė tyrimų šaka, kurios mokslinis ir komercinis potencialas įgyja vis didesnį pagreitį. Kaip Lietuva, turinti stiprų įdirbį gyvybės mokslų srityje, galėtų išnaudoti šio sparčiai besivystančio sektoriaus teikiamas galimybes?

Kas tas mikrobiomas?

Žmogaus mikrobiomas – tai trilijonų tarpusavy sąveikaujančių mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, virusai, grybai ir kt., visuma, aptinkama kūne ir ant jo.

Mikrobiomo tyrimų pagrindu kuriami produktai supaprastintai gali būti skirstomi į tris grupes. Pirmoji, ganėtinai išvystyta, apima maisto papildus, gerinančius žarnyno veiklą. Antroji – maisto gaminiai, pavyzdžiui, probiotiniai gėrimai. Trečioji – medicininės paskirties produktai, tokie kaip vaistai ir biologiniai preparatai, kurių tikslas – padėti gydyti ar užkirsti kelią lėtinėms ligoms: virškinimo sutrikimams, cukriniam diabetui, tam tikroms vėžio formoms. Pastaroji tyrimų kryptis vis dar yra gana nauja ir eksperimentinė, tačiau turi didelį potencialą papildyti arba transformuoti minėtų lėtinių ligų gydymą ateityje.

„Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Greta Šimeliūnaitė ir Ieva Juzumaitė, įvertinusios pasaulines mikrobiomo sektoriaus tendencijas, pastebi, kad mikrobiomo tyrimų spektras sparčiai plečiasi.

Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų mokslo institucijų patvirtino, kad kiekvieno žmogaus mikrobiomas yra gana unikalus – panašiai kaip ir pirštų antspaudai. Tai sudaro prielaidas kurti personalizuotos medicinos modelius.

Itin perspektyvūs ir tyrimai, nagrinėjantys mikrobiomo įtaką psichikos sveikatai, odos ligų prevencijai bei potencialą ligų diagnostikoje. Verslo požiūriu, šios mokslo naujovės atveria kelią aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui – nuo inovatyvaus funkcinio maisto iki individualizuotų žarnyno mikrobiotos testų ir personalizuotų mitybos planų.

Mikrobiomo tyrimai Lietuvoje

Tarptautiniu mastu šalies mokslininkai garsėja ląstelių ir genų terapijos srityse, vystant genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9.

Svarbią vietą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemoje užima ir reagentų, skirtų gyvybės mokslų tyrimams bei diagnostikai, gamyba. Šioje srityje veikia tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Teva Baltics“. Be to, Vilniuje statomas vienas didžiausių biotechnologijų kompleksų Europoje – „Bio City“.

„Mikrobiomo tyrimai, kaip atskira šaka, šalyje tik formuojasi. Tyrimų šioje srityje daugėja, o pasitelkę Lietuvos stiprybes gyvybės mokslų sektoriuje turime potencialo artimiausioje ateityje kurti inovacijas tokiose srityse kaip personalizuota medicina ar tiriant žarnyno bakterijų įtaką psichikos sveikatai“, – sako kartu su kolege Lietuvos situaciją išanalizavusi I. Juzumaitė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai, tokie kaip dr. Aurelijus Burokas ir dr. Eric Banan-Mwhine Daliri, atlieka inovatyvius tyrimus, apimančius žarnyno-smegenų ašį, funkcinį maistą, psichobiotikus. Šiais tyrimais analizuojamos mikrobiomo pokyčių sąsajos su lėtiniu stresu, nerimo sutrikimu, Alzheimerio liga, polinkiu į priklausomybes. Taip pat tiriama fermentuoto maisto nauda sveikatai, ypač sergant arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu.

Šią sritį aktyviai tyrinėja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) komanda, kuriai vadovauja prof. Juozas Kupčinskas ir prof. Jurgita Skiecevičienė. Mokslininkai ir mokslininkės tiria žarnyno mikrobiomą ir virškinamojo trakto ligas. Šiems tyrimams jau skirta 3,7 mln. eurų pagal „Europos horizonto“ ir „ES – sveikatos labui“ („EU4Health“) programas.

Mikroorganizmai vis dažniau tampa tyrimų objektu ir Kauno technologijos universitete, kur mikrobiomas siejamas su funkciniu maistu, maisto sauga ir kitomis biotechnologijų kryptimis.

Kaip išnaudoti potencialą?

2023 metais gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje sudarė 2,2 proc. BVP, iki 2030 metų planuojamą šį rodiklį padvigubinti. Vis tik, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikalingi aiškūs pokyčiai.

Vertindamos Lietuvos mikrobiomo sektoriaus perspektyvas, G. Šimeliūnaitė ir I. Juzumaitė atliko ekosistemos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę.

G. Šimeliūnaitės teigimu, Lietuvoje trūksta glaudesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo. „Sudėtinga inicijuoti klinikinius tyrimus, nes Lietuvoje mažai farmacijos kompanijų, nedaug įmonių yra suinteresuotos investuoti į laboratorijose testuojamus produktus. Bendradarbiavimą apsunkina ir tai, jog mikrobiomo, kaip ir kitų gyvybės mokslo šakų, tyrimai yra brangūs, trunka ilgai, o verslas dažnai turi kitokius prioritetus ir laiko apribojimus“, – sako ji.

I. Juzumaitė pritaria, kad Lietuva galėtų geriau išnaudoti sparčiai augančio mikrobiomo sektoriaus teikiamas galimybes, jei būtų kryptingai stiprinamas ilgalaikių mokslinių tyrimų finansavimas.

„Norint pasiekti proveržį šioje srityje, būtina užtikrinti stabilų ir tęstinį finansavimą ilgalaikiams projektams, leidžiantiems gilintis į sudėtingus biologinius procesus ir kurti mokslu grįstas inovacijas. Taip pat tikslinga dėti pastangas, kad Lietuvoje įsikurtų daugiau farmacijos įmonių – jų pritraukimas galėtų paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, skatinti investicijas į klinikinius tyrimus bei technologijų vystymą“, – rekomendacijas vardija „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Mikrobiomo sektoriaus potencialą „Kurk Lietuvai“ projekto vadovėms padėjo nagrinėti ir Inovacijų agentūros specialistai. Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas pažymi, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyvybės mokslų plėtrai, stiprėja tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o svarbiu žingsniu šiame kelyje taps kuriamas LSMU Mikrobiomo tyrimų institutas.

„Šis kompetencijų centras – tai lyg žaidimų aikštelė, eksperimentinė platforma, kurioje susitiks verslas ir mokslas apjungiant daugiadisciplininę ekspertinę mokslininkų patirtį“ – mintimis dalijasi jis.

 

Mikrobiomo perspektyvas G. Šimeliūnaitė ir I. Juzumaitė išnagrinėjo kartu su Inovacijų agentūra įgyvendindamos projektą „Mikrobiomo analizė Lietuvoje: pasaulio ir Lietuvos ekosistemos apžvalga, stiprybės, silpnybės ir rekomendacijos“.

 

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt