„Kurk Lietuvai“ metų apžvalgoje – dėmesys ekonominei Lietuvos specializacijai

Rugsėjo 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyti programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių pasiekimai ir pasveikinta nauja ateities Lietuvos kūrėjų karta. Šia proga visuomenė kviečiama plačiau aptarti šalies ekonomikos perspektyvas ir pasidalyti idėjomis, kaip įgyvendinti pokyčius viešajame sektoriuje.

Renginio metu svečių laukia ekspertinė diskusija apie ekonominę šalies specializaciją, vėliau – kūrybinės „Kurk Lietuvai“ projektų tematikų dirbtuvės.

Renginio pradžia – 13:00 val. (registracija – nuo 12:30 val.).

„Kurk Lietuvai“ metų apžvalgos programa, išankstinės registracijos forma.

Plačiau apie programą:

Diskusija „Ekonominė Lietuvos specializacija: kaip sukursime savo sėkmės istoriją?“

13:30–14:30 val., Atrijaus erdvė (3 a.), numatomas vertimas į lietuvių gestų kalbą

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ ateities Lietuva matoma kaip atspari ir klestinti šalis. Žvelgiant realistiškai, norėdami tokia būti, turime imtis ambicingų sprendimų. Vienas jų – aiški ekonomikos specializacija, grindžiama Lietuvos stiprybėmis ir konkurenciniais pranašumais.

2022 m. Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sumaniosios specializacijos koncepciją, kuria siekiama vystyti tvarią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią Lietuvos ekonomiką teikiant prioritetą trims pagrindinėms sritims: gyvybės mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinės pramonės. Visgi, minėto tikslo siekiama gana pasyviai – naujausioje STRATA ataskaitoje indikuojama, kad šių sektorių sukuriamos pridėtinės vertės pokyčiai išlieka nežymūs.

Būtent todėl svarbu ieškoti recepto, kaip akceleruoti proveržį ir atrakinti neišnaudotas Lietuvos ekonomikos galimybes. Dar siauresnė ir į konkrečias nišas, tokias kaip gynybos technologijos ar biotechnologijos, nutaikyta šalies specializacija – vienas iš būdų, galinčių padėti efektyviau nukreipti turimus resursus ir taip pasiekti pažangą Lietuvoje.

Kokie Lietuvos konkurenciniai pranašumai padėtų rasti nišą pasaulio rinkose? Kaip nepamesti krypties tarp ganėtinai plačių Sumaniosios specializacijos prioritetų? Ko reikia, kad politinių pokyčių akivaizdoje specializacija įvyktų sėkmingai? Kaip turėtų bendradarbiauti viešasis, privatus ir akademinis Lietuvos sektoriai?

Programos „Kurk Lietuvai“ inicijuojamoje diskusijoje savo įžvalgomis dalysis:

• „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis,
• Inovacijų agentūros valdybos pirmininkė Agnė Paliokaitė,
• ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas,
• „AUGA Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

„Kurk Lietuvai“ projektų tematikų dirbtuvės

15:10–16:10 val.

Renginio dalyvių taip pat laukia trys tikslinės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai ir dalyvės galės pasidalyti naudingomis įžvalgomis bei idėjomis. Užsiėmimų tikslas – pasiūlyti aktualiausias tematikas, atspindinčias reikiamus pokyčius Lietuvos viešajame sektoriuje.

Dalyviai kviečiami rinktis vieną šių dirbtuvių:

1) Darbo rinkos poreikių ir įgūdžių atotrūkis: kaip prisitaikyti prie darbo rinkos transformacijų?, Renginių erdvė (3 a.)

Užimtumo tarnybos skaičiavimu, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 156,5 tūkst. bedarbių. Visgi, darbuotojų trūkumas – viena opiausių Lietuvos įmonių problemų. Įvairūs „Kurk Lietuvai“ projektai rodo, kad skirtingų sektorių plėtrai stinga aukštos kvalifikacijos specialistų ir specialisčių: inžinierių, IT profesionalų, biotechnologijų, kibernetinio saugumo, žaliųjų inovacijų specialistų.

Programos dalyvės Agnė Pakšytė ir Gintarė Petrauskaitė įgyvendindamos projektą „Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje“, pabrėžia, kad užimtumo politiką reikėtų vystyti akcentuojant ne diplomus, o įgūdžius ir galimybes greitai jų įgyti.

Kaip to pasiekti? Kaip nuspėti, ko reikės greitai besikeičiančiai darbo rinkai? Kokį vaidmenį gali suvaidinti studijų ar perkvalifikavimo programos? Apie tai ir kviečiame pasvarstyti šiose „Kurk Lietuvai“ projektų tematikų dirbtuvėse.

2) Ką naujo galėtume pasiūlyti Lietuvos regionų stiprinimui?, Valstybingumo erdvė (2 a.)

Kasmet derinant „Kurk Lietuvai“ projektus, programos komanda sulaukia užklausų iš įvairių Lietuvos savivaldybių, kurios norėtų kartu ieškoti inovatyvių sprendimų vietos lygmeniu. Visgi, projektai regionuose įgyvendinami retai – dalyvius ir dalyves labiau traukia sostinėje atsiveriančios galimybės.

Nesunku suprasti, kodėl. Prieš ketverius metus „Kurk Lietuvai“ dalyvių parengtoje analizėje teigiama, kad „iki šiol vykdyti regioninės politikos sprendimai neužtikrino tolygios regioninės plėtros – regioninė atskirtis Lietuvoje išlieka viena didžiausių per pastaruosius dvidešimt metų“.

Valstybės pažangos strategijoje pabrėžiama, kad regionų ekonominio potencialo stiprinimas – viena pagrindinių priemonių, sprendžiančių teritorinės atskirties nulemtas socialinės nelygybės problemas. „Investuok Lietuvoje“ stiprinti regionus siūlo pasitelkiant ekonominės specializacijos kelią.

Taigi, šiose projektų tematikų dirbtuvėse kviečiame pasvarstyti, kurias kryptis turėtume rinktis siekdami regionų ekonomikos transformacijos.

3) Diasporos talentų potencialas – ką gali pasiūlyti Lietuvos viešasis sektorius? Konferencijų salė (5 a.), užsiėmimas vyks anglų kalba

Lietuvoje veikia ne viena programa, kuria siekiama į šalį sugrąžinti emigravusius profesionalus ir profesionales. Tarptautinė šių žmonių patirtis praturtina tiek privačias įmones, tiek šalies institucijas. Visgi, ar pastarosios visada turi ką pasiūlyti?

Antros ar trečios kartos lietuvių diasporos atstovai ir atstovės dažnai nebekalba lietuviškai. Šį rudenį „Kurk Lietuvai“ programoje startuos trys lietuvių išeivijos atstovai iš JAV. Tai bus tretieji metai, kai pokyčius šalyje kurs anglų kalba dirbsiančios projektų vadovės ir vadovai. Visgi, institucijų, kuriose būtų galima dirbti anglų kalba, nėra daug.

Valstybinės kalbos įstatymas numato, kada viešajame sektoriuje privaloma vartoti valstybinę, t. y., lietuvių, kalbą. Šios nuostatos apima gyventojų aptarnavimą, raštvedybą, tarpinstitucinę komunikaciją, konkrečias pareigybes, kurias užimantys asmenys privalo mokėti lietuviškai. Visgi, tikrai esama sričių, tokių kaip tarptautinių projektų vystymas ar tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, kuriose galėtume išnaudoti nelietuviškai kalbančių talentų potencialą.

Kviečiame jus padiskutuoti, kaip ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti lietuvių diasporos atstovus, kaip toliau plėtoti viešojo sektoriaus inovacijas į jas įtraukiant platesnį motyvuotų ir Lietuvos gerove suinteresuotų žmonių ratą.

Organizacinis renginio partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

 

Daugiau informacijos:
Izabelė Švaraitė
„Kurk Lietuvai“ rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt