Daugelyje išsivysčiusių vakarų valstybių inovacijos jau senokai tapo pagrindiniu ekonominės plėtros varikliu, lemiančiu aukštą veiklos produktyvumo lygį ir atitinkamą piliečių gyvenimo kokybę, tuo tarpu Lietuvos įmonės pagal investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir inovacijas ženkliai atsilieka.

Įmonių konkurencingumas Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį daugiausiai priklausė nuo santykinai pigių gamybos veiksnių, vidaus investicijų, sparčių vietos vartojimo ir eksporto augimo tempų, o inovacinės veiklos rodikliai išliko vieni žemiausių ES. Europos inovacijų sąjungos švieslentėje pagal inovacijų diegimo rezultatus Lietuva užima ketvirtą vietą nuo galo, o inovacijų poveikis ekonomikai Lietuvoje yra žemiausias ES.

Į infrastruktūra investuoti šimtai milijonų

Siekiant Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolį bei paspartinti žinių visuomenės kūrimąsi, 2007 m. buvo pradėtos įgyvendinti MTEP infrastruktūros ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, kitaip vadinamais Slėniais, plėtros programos. Šiam tikslui pasiekti buvo skirta beveik 456 mln. Eur. Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analize, 2011 m. šios investicijos buvo vienos didžiausių ES pagal MTEP išlaidų dalį, tenkančią ilgalaikiam turtui ir MTEP ilgalaikio materialiojo turto išlaidų dalį, tenkančią mašinoms, įrenginiams ir inventoriui įsigyti. Vis dėlto slėniai dar tik baigiami kurti, o apčiuopiama nauda kol kas nedidelė ir nors buvo investuotas ne vienas milijonas 2014 m. iš atvirosios prieigos centrų (APC) veiklos gauta tik kiek daugiau nei 2,8 mln. Eur pajamų.

Svarbu paminėti, jog turima naujausia MTEP infrastruktūra ir naujai įrengtos laboratorijos reikalauja didelių išlaikymo sąnaudų ir investicijų į jų atnaujinimą ateityje. Turint omenyje, kad infrastruktūra buvo atnaujinama pasinaudojant ES struktūrine parama, reikia priimti strateginius sprendimus, kurią infrastruktūrą dera atnaujinti ir iš kokių finansavimo šaltinių.

Ūkio viceministras, lankydamasis viename atviros prieigos centrų, vienoje iš septynių čia įkurtų laboratorijų pasiteiravo, ar ja naudojasi verslas. „Noromis nenoromis man duoda žurnalą, kuriame žymimi naudotojai. Spėkite, kiek per du mėnesius laboratorija naudojosi verslas? Dvi įmonės po dvi valandas“, – „Verslo žinioms“ apgailestaudamas sakė Marius Skarupskas

Tyrėjų atlyginimai ir doktorantų stipendijos yra nekonkurencingos

Remiantis MOSTA 2015 m. atlikta mokslo studijų apžvalga, šiuo metu Lietuvoje yra per daug mokslo ir studijų institucijų, per didelė fragmentacija, o tyrimų tematikos dubliuojasi. Dažnas ekspertų paste­bėjimas, jog Lietuvoje egzistuoja šalies dydžio ir ribotų išteklių neatitinkantis mokslo ir studijų institucijų skaičius. Vidutiniškai Euro­pos Sąjungoje milijonui gyventojų 2013 m. teko 4,6 aukštojo mokslo institucijos (universitetai ir kolegijos). Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijos ir pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ES. Tuo tarpu studentų skaičius Lietuvoje tik mažėja: 2011 – 2014 m. – universitetuose studentų skaičius sumažėjo 10%, kolegijose – 9%.

Kalbant apie aukštojo mokslo tendencijas, svarbu atkreipti dėmesį į itin mažus tyrėjų atlyginimus. Dėl šios priežasties dauguma tyrėjų priversti dirbti kelio­se institucijose, mažiau laiko paliekant moksliniams tyrimams atlikti. Taip pat Lietuvoje doktorantūros stipendijos yra vienos mažiausių ES ir apie 2 kartus mažesnės nei ES 27 vidurkis. Remiantis MOSTA ekspertų išvadomis, galima teigti, jog dėl mažų atlyginimų ir mažų doktorantų stipendijų žmogiškieji ište­kliai atsinaujina gana lėtai.

MTEP finansavimas

ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos „Europa 2020“ vienas iš penkių pagrindinių siekių 2020 m. yra užtikrinti, kad investicijų dydis į MTEP veiklą sudarytų ne mažiau nei 3% ES BVP. Tuo tarpu pagal statistikos departamento pateiktus duomenis, Lietuvoje MTEP veiklai skiriamą BVP dalis sudaro tik 1,01%, o tai du kartus mažiau nei ES vidurkis (2,1%). Šiuo metu didžiausias atotrūkis nuo ES valstybių pastebimas verslo sektoriuje. Nepaisant ženklaus ūgtelėjimo praėjusiais metais (0,06% viso Lietuvos BVP), šalies įmonių skiriamos išlaidos MTEP veiklai, siekiančios 0,3% viso Lietuvos BVP, daugiau nei 4 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (1,29%). Negana to, vos 6% Lietuvoje veikiančių įmonių atlieka MTEP veiklą, o tai yra prasčiausias rezultatas ES.

Siekiant paskatinti verslo sektoriaus MTEP veiklą, o bendros investicijos į MTEP iki 2020 m. sudarytų 1,9% bendrojo vidaus produkto, 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje į MTEP numatyta investuoti 678,8 mln. Eur, o tai sudaro daugiau nei 10% Lietuvai skirtų visų ES struktūrinių fondų lėšų. „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ programai skirtos investicijos bus paskirstytos per Ūkio ministeriją (326 mln. Eur) bei Švietimo ir Mokslo ministeriją (353 mln. Eur).

Vis dėlto didėjanti Lietuvos MTEP finansavimo priklausomybė nuo ES struktūrinės paramos yra dar viena grėsmė Lietuvai. Užsienio lėšos, kurių didžiausią dalį sudaro ES struktūrinė parama, 2013 m. buvo svarbiausias Lietuvos MTEP finansavimo šaltinis, sudarantis 37,5% (2012 m – 33,2%).

Taigi esama Lietuvos inovacijų situacija formuluoja poreikį stiprinti įstatymo nuostatas dėl mokslo ir studijų bendradarbiavimo įgyvendinimo, siekiant gerinti mokslo ir studijų kokybę, tyrimų centrų patikimumą ir įvaizdį tarptautiniu lygmeniu.