• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai ir dalyvės
  • Naujienos
  • Atranka

Inovacijos kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje: kaip derinti novatoriškas idėjas su tvarumu?

    Pagrindinis Naujienos Inovacijos kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje: kaip derinti novatoriškas idėjas su tvarumu?
    Kita naujienaAnkstesnė Naujiena

    Inovacijos kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje: kaip derinti novatoriškas idėjas su tvarumu?

    2022 m. liepos 8 d.

    „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ festivalio „Audra“ metu vykusio „NFThon Kaunas“ dirbtuvėse buvo nagrinėjamos kultūrinių ir kūrybinių industrijų vieta metavisatoje, technologijų tvarumo, anglies kaupimo ūkininkavimo bei NFT sąsajos. Šiomis temomis pristatymus skaitė keturios „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Elena Ruikytė, Ieva Gurklytė, Aira Paliukėnaitė ir Gabija Tamulaitytė.

    Viešasis sektorius, kultūros politika, KKI ir Metavisata – kas, ką, kodėl ir kaip?

    Kultūrinių ir kūrybinių industrijų ir ArtTech ateitis galėtų būti metavisatoje, kur meno apibrėžimas tampa daug platesnis, išnyksta fizinės, geografinės, kultūrinės ribos, kūrėjas nėra varžomas. Naujos tendencijos neišvengiamai verčia politikos formuotojus svarstyti ir vertinti skaitmeninės transformacijos kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriuje svarbą, galimybes ir rizikas. „Svarbu suprasti, kokia yra ar turėtų būti viešojo sektoriaus, politikos formuotojų bei kitų ArtTech ekosistemos dalyvių rolė šiame procese.” – pastebi E. Ruikytė.

    Nemažiau svarbu ir tai, kaip yra apibrėžiama meta ir multivisata. E. Ruikytė siūlo į tai žiūrėti kuo paprasčiau: „tai realaus pasaulio skaitmeninė versija, kuri yra paremta blokų grandinės technologija, sudarančia sąlygas vystytis skaitmeninei ekonomikai.“

    Virtualioje erdvėje išnykusios geografinės ribos leidžia valstybėms vystyti Pramonės 4.0 skaitmeninę diplomatiją. Pasaulio šalių pavyzdžiai, tokių kaip Pietų Korėja, rodo, jog šalies atstovybės, ambasados ar nacionalinio muziejaus atsiradimas metavisatoje – labai artima ateitis.

    Menas, blokų grandinė ir tvarumas

    NFT technologija įgalina menininkus skaitmenizuotą kūrybą monetizuoti, kurti bendruomenę ir kitaip sprendžia kūrėjų problemas, bet tuo pačiu palieka žymų anglies dioksido pėdsaką per sunaudotos elektros energijos kiekį. Visgi, ši technologija sparčiai vystosi: populiariausia blokų grandinė NFT leidybai Ethereum šiais metais atsinaujins, o tai preliminariai sumažins energijos kaštus 99,95%. Egzistuoja ir alternatyvių blokų grandinių, kurių energiniai kaštai yra šimtais ir tūkstančiais kartų žemesni nei Ethereum, pavyzdžiui, Tezos, Solana, Cardano ir kt. „Tiek pat svarbu suvokti, kad tvarumą sudaro ne tik aplinkosauga, bet ir socialinė bei ekonominė gerovė. Kūrėjų įgalinimas yra neatsiejama tvarumo dalis – tik kultūriškai įvairi, kūrybiška visuomenė gali rasti sprendimus klimato kaitai švelninti“ – sako I. Gurklytė.

    NFThone taip pat vyko tvarumo dirbtuvės, kurių metu buvo diskutuojama apie klimato kaitos problemas, ką gali padaryti individai, kad pasaulis taptų tvaresnis bei tvarumo sąsajas su kūryba. Menas yra ne tik saviraiškos forma, bet gali provokuoti ir (trans)formuoti mąstymą. NFThono dalyviai buvo kviečiami svarstyti, kaip menas gali keisti individo mąstymą, o per mąstymą pakeisti ir elgesį, taip padėti pereiti prie tvaresnio gyvenimo būdo.

    Žemės naudojimas, anglies kreditai, NFTs – kas bendro?

    Kuriant ir naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, ypač svarbu atsižvelgti į jų daromą poveikį aplinkai. Skaičiuojant susidarančias emisijas, stengiantis atsisakyti nebūtinų veiklų ir optimizuojant visus kūrybinius ir darbinius procesus galima išvengti didelės dalies emisijų. „Didžioji dalis veiklų savo daromu poveikiu negali būti visiškai neutralios klimatui, tad neišvengiamos emisijos gali būti kompensuojamos pasinaudojant anglies kaupimo ūkininkavimo veiklomis.“ – teigia G. Tamulaitytė.

    Anglies kaupimo ūkininkavimas (angl. carbon farming) – tai veiklos, kurių metu iš atmosferos absorbuojama daugiau CO2 nei jos išmetama. CO2 ilgainiui užrakinamas dirvožemyje, biomasėje ar negyvoje organinėje medžiagoje, o sukauptos anglies kiekis gali būti paverčiamas į kreditus, kurias gali būti kompensuojamos neišvengiamos emisijos susidarančios kituose sektoriuose. „Nors emisijų kompensavimas turėtų būti neišvengiama kiekvienos naujos technologijos dalis, integruota į NFT, blokų grandinės ir metavisatos pasaulį, tai ne vienintelis būdas, kaip tvariau galima (pa)naudoti šias technologijas.“ – sako A. Paliukėnaitė. Rinkoje jau yra projektų, kaip Moss.Earth, suteikiačių savo klientams galimybę įsigyti NFT, kuris yra virtualus Amazonės atogrąžų miško gabalėlis tuo pačiu  realiai prisidedant prie jo išsaugojimo.

    aktualijos, ArtTech, Blockchain, Carbon Farming, inovacijos, Kultūros ministerija, Kurk Lietuvai, NFT, Žemės ūkio ministerija

    APaliukenaite

    More posts by APaliukenaite

    Susijusios naujienos

    • Kurk Lietuvai skelbia 2022 metų atranką: ką tu gali įgyvendinti per 860 valandų?

      Kurk Lietuvai
      Kovo 9 dieną prasidėjo jau 11 programos „Kurk Lietuvai” atranka. Profesionalai, įgiję darbo patirties ar studijavę užsienyje, gali pildyti anketą ir išbandyti save viešajame sektoriuje. Tai galimybė ne tik pritaikyti užsienyje įgytas žinias, bet irSkaityti plačiau

    • Programa „Kurk Lietuvai“ švenčia veiklos dešimtmetį

      Kurk Lietuvai
      2012 metais pradėta įgyvendinti programa „Kurk Lietuvai“ yra pirmoji ir kol kas vienintelė, skirta kūrybingiems ir veržliems profesionalams ir profesionalėms, norintiems prisidėti prie modernios ateities kūrimo ir pritaikyti užsienyje įgytas žinias efektyvinant Lietuvos viešąjį sektorių.Skaityti plačiau

    • ‘Create Lithuania’ to launch joint Lithuanian-Ukrainian teams

      Kurk Lietuvai

      In the light of Russia’s war in Ukraine, ‘Create Lithuania’ invites motivated Ukrainians to help shape Lithuania’s support efforts.    We are looking for Ukrainians who are ready to be a part of joint Lithuanian-Ukrainian teamsSkaityti plačiau

    • Pristatytas kultūros paslaugų prieinamumo žemėlapis visuomenei susilaukė aktyvios diskusijos

      Vėjūna

      Kad kultūros paslaugų prieinamumas regionuose yra visiems aktuali tema, įsitikinome rugpjūčio 25 d. renginyje, kur visą dieną virė diskusijos tarp menininkų, kultūros įstaigų, kultūros ekspertų ir kultūros politikos formuotojų.  Vėjūna Žalalytė pristatė kultūros paslaugų prieinamumoSkaityti plačiau

    • Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems

      Vėjūna

      Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose ir atokesniuose miesteliuose. Patogiai prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir tiesiogiai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę.   Pasak kultūros viceministrėsSkaityti plačiau

    Kita naujienaAnkstesnė naujiena

    ›  Apie mus

    ›  DUK

    ›  Galerija

    ›  Privatumo politika

    Kontaktai:


    Monika Merkytė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

    El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com

    Tel.: +370 699 69425


    Ieva Jurkonienė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

    El. paštas: ieva.jurkoniene@investlithuania.com

    Tel.: +370 601 05141


    Adresas:
     Upės g. 23 - 1,
    III aukštas, LT-08128 Vilnius

    Kurk Lietuvai

    Programos organizatoriai

    Investuok_lietuvoje_white
    ukio_ministerija_white
    Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
    Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
    • Pagrindinis
    • Apie mus
    • Projektai
    • Dalyviai
    • Naujienos
    • Atranka
    • Kalba: LT
      • LT LT
      • EN EN
    Kurk Lt