• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai ir dalyvės
  • Naujienos
  • Atranka

Socialinės ekonomikos naujovės: socialinio poveikio obligacijos

    Pagrindinis Naujienos Socialinės ekonomikos naujovės: socialinio poveikio obligacijos
    Kita naujienaAnkstesnė Naujiena

    Socialinės ekonomikos naujovės: socialinio poveikio obligacijos

    2020 m. lapkričio 13 d.

    Po 2008-aisiais metais pasaulį sukrėtusios finansinės krizės, daugelio valstybių biudžetai ženkliai traukėsi, o tai smarkiai kirto per viešųjų ir socialinių paslaugų finansavimą. Kadangi susidariusi situacija skatino finansinių išteklių ieškoti kitur, 2010 metais Jungtinėje Karalystėje gimė socialinio poveikio obligacijų (angl. social impact bonds – SIBs)  modelis—tvarus socialinių investicijų įrankis, kurio tikslas yra didinti socialinių problemų sprendimo efektyvumą. Obligacijų modelis viešajam sektoriui suteikia galimybę pasinaudoti iš anksto suteikiamu kapitalu išbandant alternatyvias socialines programas ir, jei jos būna sėkmingos, įgyvendinti jas vietoj mažiau veiksmingų valstybės teikiamų paslaugų. 


    Kaip atrodo socialinio poveikio obligacijų modelis? 

    Šis modelis yra grindžiamas tarpsektoriniu bendradarbiavimu tarp valdžios institucijų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų, siekiant įtraukti privačias investicijas į konkrečios socialinės problemos sprendimą  (žr. 1 pav.).  

    1 pav. – socialinio poveikio obligacijų mechanizmas.  

    Šiuo aspektu, nevyriausybinė organizacija teikia inovatyvias viešąsias paslaugas tam tikrai valstybės nustatytai socialinei problemai spręsti, privatūs investuotojai iš anksto suteikia kapitalą tam sprendimui įgyvendinti, o valdžios institucija įsipareigoja grąžinti investiciją ir sutartus procentus investuotojams, jei per sutartą laikotarpį yra pasiekti iš anksto sutarti socialiniai rodikliai.  

    Čia itin svarbią rolę atlieka nepriklausomas vertintojas, kuris nustato ar buvo pasiekti užsibrėžti rezultatai. Priešingu atveju, valstybė neturi grąžinti pinigų už investiciją.  

    Šis mechanizmas yra įtvirtinamas rezultatais grįsta trišale sutartimi, kuri apibrėžia investicijos dydį, taikytiną sprendimą, laikotarpį, siektinus rezultatus ir sėkmės rodiklius (žr. Belgijos pavyzdį, 2 pav.). 

    2 pav. – Socialinio poveikio obligacijų pritaikymo pavyzdys. 


    Kokią naudą atneša socialinio poveikio obligacijos? 

    Sėkmingas socialinio poveikio obligacijų diegimas turi svarbių pranašumų lyginant su tradiciniais paslaugų finansavimo būdais, pvz: 

    • Galimybė valstybei pilotuoti viešąsias paslaugas be nesėkmės rizikos, kurią šiuo   atveju prisiima investuotojai; 
    • Pajėgesnės NVO;  
    • Efektyvesnė ir kokybiškesnė viešoji paslauga;  
    • Stipresnis teigiamas poveikis tikslinei grupei; 
    • Tikslingas, rezultatais grįstas lėšų panaudojimas su aiškia socialine ir investicine grąža;  
    • Pritraukiami investuotojai, norintys išbandyti socialines naujoves ir išplėsti sėkmingas programas; 
    • Skatinama socialinė ekonomika. 

     

    Kodėl tai svarbu Lietuvai? 

    Tikėtina, kad 2022-ieji ,,po-covidiniai“ metai liudys suvaržytus savivaldybių biudžetus bei išteklius socialinėms problemoms spręsti. Tam, kad valstybė pajėgtų sėkmingai susidoroti su po-pandeminiais iššūkiais, yra svarbu ieškoti tvarių finansinių išteklių, kurie ne tik užtikrintų didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, bet ir priartintų šalį link tarptautinių standartų socialinių inovacijų srityje. Tą pastebi ir Finansų ministerija, skatinanti viešąsias įstaigas pradėti taikyti socialinio poveikio priemones.  

     

    Galbūt atėjo laikas socialinio poveikio obligacijoms įsitvirtinti ir Lietuvoje? 

    Daugiau apie socialinio poveikio obligacijas anglų kalba rekomenduojame pasidomėti čia: 

    • Socialinio poveikio obligacijų duombazė, parodanti šio projekto diegimo mastą bei poveikį pasaulyje 
    • Išsami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atlikta modelio analizė  
    • Europos Parlamento socialinio poveikio obligacijų apžvalga  

     

    —————————- 

    Pranešimą parengė Miglė Petrauskaitė ir Simona Uvarovaitė, kurių projektą apie socialinio poveikio obligacijas galite sekti čia. 

    No tags.

    Miglė Petrauskaitė

    More posts by Miglė Petrauskaitė

    Susijusios naujienos

    • Sugrįžėlė stiprins mokslo ir verslo ryšius

      Kurk Lietuvai
      Dr. Kris­ti­na Kur­go­nai­tė, po stu­di­jų už­sie­ny­je grį­žu­si į gim­ti­nę da­ly­vau­ti prog­ra­mo­je "Kurk Lie­tu­vai", no­rė­tų lik­ti sa­vo kraš­te. Juo la­biau kad da­bar Lie­tu­vai itin trūks­ta to­kių spe­cia­lis­tų kaip ji. Aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ty­rė­ja tu­ri tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties dirb­tiSkaityti plačiau

    • Lauktuvės iš Lietuvos ir – Lietuvai

      Kurk Lietuvai
      Daž­nai kal­ba­ma, kiek daug prob­le­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau tas ne­to­bu­lu­mas, pa­sak 23 me­tų psi­cho­lo­gės ir ra­šy­to­jos Unės Kau­nai­tės, kaip tik ir yra Lie­tu­vos to­bu­lu­mas. Pui­kiau­sia erd­vė įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas. To­dėl jau­niems ir veik­liems žmo­nėms rei­kia su­grįž­ti,Skaityti plačiau

    • „Kurk Lietuvai“ jaunųjų profesionalų komanda pradeda darbą savivaldybėse

      Kurk Lietuvai
      Prasideda pirmoji šalies regionams skirta jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“. Nuo 2012 m. sėkmingai veikusi „Kurk Lietuvai“ kvietė užsienyje mokslus baigusius jaunuolius grįžti į Lietuvą ir metus dirbti šalies nacionalinėse institucijose, tačiau šiais metais programaSkaityti plačiau

    • Giedrė Simanauskaitė:

      Kurk Lietuvai
      Su klaipėdiete Giedre Simanauskaite, po septynerių metų sugrįžusia į Lietuvą ir šiuo metu dalyvaujančia jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai", kalbėjomės apie gyvenimą svetur, švietimo problemas bei užsienio studentų priėmimą Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis. GiedrėSkaityti plačiau

    • JPP „Kurk Lietuvai“ įvertino Lietuvos savivaldybių e. demokratijos paslaugas: lyderiauja Šiauliai

      Kurk Lietuvai
      Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e. demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Prasčiausiai įvertintos KaunoSkaityti plačiau

    • Aktyvus jaunimas keičia regionų veidą

      Kurk Lietuvai
      Šiandien LR Vyriausybėje pristatyti Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ darbo rezultatai. Nuo 2012 m. Lietuvoje veikianti patirties užsienyje įgijusių profesionalų programa 2014 m. pradėta vykdyti ne tik nacionalinėse institucijose, bet ir šalies savivaldybėse. PraėjusSkaityti plačiau

    • Lietuva atvira bendradarbiavimui su Moldova

      Kurk Lietuvai
      Antradienį Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis susitiko su Moldovos jaunimo ir sporto reikalų ministru Sergejumi Afanasenco, su kuriuo aptarė Moldovos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus bei galimybes dalytis gerąja patirtimi kuriant modernią Moldovos sporto infrastruktūrąSkaityti plačiau

    • Pristatyti Lietuvos lyderių atsiliepimai apie „Kurk Lietuvai“

      Kurk Lietuvai
      Susipažinkite su Lietuvos lyderių nuomone apie Jaunųjų profesionalų programą (JPP) „Kurk Lietuvai"!

    Kita naujienaAnkstesnė naujiena

    ›  Apie mus

    ›  DUK

    ›  Galerija

    ›  Privatumo politika

    Kontaktai:


    Monika Merkytė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

    El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com

    Tel.: +370 699 69425


    Ieva Jurkonienė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

    El. paštas: ieva.jurkoniene@investlithuania.com

    Tel.: +370 601 05141


    Adresas:
     Upės g. 23 - 1,
    III aukštas, LT-08128 Vilnius

    Kurk Lietuvai

    Programos organizatoriai

    Investuok_lietuvoje_white
    ukio_ministerija_white
    Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
    Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
    • Pagrindinis
    • Apie mus
    • Projektai
    • Dalyviai
    • Naujienos
    • Atranka
    • Kalba: LT
      • LT LT
      • EN EN
    Kurk Lt