2020 m. gegužės 20 dieną Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., siekiančią atkurti nualintas ekosistemas. Upių ekosistema – ne išimtis –strategijoje numatoma grąžinti 25 000 kilometrų Europos Sąjungos upių į laisvai tekančių upių būseną, panaikinant neaktualias ir nebefunkcionalias upes tvenkiančias užtvankas. Šių kliūčių upėse šalinimas svarbus siekiant atkurti gėlo vandens ekosistemas ir natūralias upių funkcijas – užtvankos ar kitos kliūtys upėse užkerta laisvą upių ir daugybės jose gyvenančių organizmų judėjimą. Į tokias kliūtis atsitrenkia ir migruojančios žuvys, grįžtančios neršti į upes iš jūrų. Upių ekosistemų atkūrimas svarbus ir įgyvendinant ES vandens pagrindų direktyvos tikslus siekiant geros Europos Sąjungos vandenų būklės.
Bandant įsivaizduoti strategijoje numatomą išlaisvinti Europos Sąjungos upių kiekį, pagalvokime apie Lietuvą – per mūsų šalies teritoriją vingiuoja kiek daugiau nei 25 000 kilometrų upių. Kalbant apie Lietuvą, net 80% upių yra laikomos nenatūraliomis dėl tiesinimo ir tvenkimo. Mūsų šalies upes tvenkiančių užtvankų ir slenksčių skaičiuojama apie 1500, dauguma jų statyta sovietmečiu ir, pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialisto, apie trečdalio užtvankų situacija nėra gera ir kasdien ji tik blogėja – tai liudija ir kasmet įvykstančios 1-2 užtvankų avarijos.
Šios kliūtys Lietuvos upėse užkerta laisvą judėjimą iš Baltijos jūros migruojančioms žuvų rūšims, iš kurių kiekvienam mūsų geriausiai pažįstama yra lašiša. Dėl užtvenktų upių sąlygotų sumažėjusių nerštaviečių plotų ir kitų priežasčių lašišos 1981 metais buvo įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Dėl vėliau sėkmingai vykdytos jų atkūrimo programos šios žuvų populiacijos tapo stabilesnės. Tačiau ši rūšis nėra pasiekusi pilno potencialo ir galimai dėl užtvankų daromo poveikio jo negalės pasiekti. Kitos Lietuvos raudonosios knygos rūšys, kaip paprastasis skersnukis ir aštriasnapis eršketas, be kitų išgyvenimą sunkinančių faktorių taip pat yra paveikiamos užtvankų daromos ekologinės žalos. Laisvas judėjimas visoms šioms žuvų populiacijoms padeda išlikti stiprioms ir būti mažiau paveikiamoms ligų.
Kaip galime užtikrinti tvarias žuvų populiacijas? Virtualioje konferencijoje „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje” pranešimą skaitęs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Nerijus Nika, jog vienas iš esminių aspektų yra migracijos kliūčių šalinimas. Mokslininkas pažymėjo, jog to siekiant svarbu turėti aiškią sprendimų hierarchiją. Prioritetas turi būti užtvankų pašalinimas. Jei tai dėl tam tikrų priežasčių nėra įmanoma, turi būti svarstomas natūralaus tipo akmenų kanalo įrengimas ir tik paskutinėje vietoje – techninių betoninių žuvitakių įrengimas.
Lietuvoje šiuo metu pagrinde remiamasi į techninių betoninių žuvitakių įrengimą, o užtvankų demontavimas yra dar pakankamai naujas konceptas. Visgi minėtą konferenciją stebėję žiūrovai galėjo susipažinti su pirmosiomis užtvankų demontavimo iniciatyvomis Lietuvoje. Lietuvos gamtos fondo ir Aplinkosaugos koalicijos atstovė Karolina Gurjazkaitė pristatė Elektrėnų rajone esančios avarinės būklės Bražuolės užtvankos demontavimo projektą – tikimasi, jog šios užtvankos tvenkiamos upės grįžimą į jos natūralią būseną galėsime matyti jau šią vasarą. Taip pat konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas ir kitai, Kretingos rajone, Salantų regioniniame parke esančio Salantų miestelio užtvankai. Sprendžiant žuvų migracijos klausimą per Salanto upę, savivaldybės administracijos, Salantų regioninio parko atstovai, mokslininkai ir vietos bendruomenės pasirinko užtvankos pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektą, kas leis Salanto upei po šio projekto įgyvendinimo sugrįžti į laisvai tekančios upės būseną, o vietos bendruomenėms projektas užtikrins rekreacinę vietą žvejybai, maudynėms ir vandens pramogoms.
Norint pasiekti upių ekosistemų tvarumą, Lietuvoje turėtų būti daugiau tokių projektų. Visgi užtvankų demontavimo idėjos ne visada suprantamos įvairių suinteresuotų šalių, yra sisteminių kliuvinių bei trūksta sistemingo tokių projektų įgyvendinimo proceso. Siekiant sėkmingai įgyvendinti tokius ne vienerius metus trunkančius projektus, svarbu suprasti esminius tokių projektų sėkmę lemiančius procesus (tinkamas visuomenės ir mokslininkų įtraukimas į sprendimų priėmimą, socio-ekonominių ir ekologinių naudų paskaičiavimas ir kt.) bei skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šiuo klausimu ieškant geriausių sprendimų gamtai ir žmogui.
Organizacijos „Dam Removal Europe” duomenimis, šiuo metu Europoje yra pašalintos jau beveik 5000 nebefunkcionalių užtvankų. Šiame projekte žiūrėsime į šiuos geruosius pavyzdžius ir remiantis jais bei bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, kursime procesų modelį sprendžiant žuvų migracijos klausimus Lietuvoje.
Daugiau apie projektą čia.
Nuotraukos autorius: Antanas Kubilius
EN