Prognozuojama, kad 2030 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl vienas svarbiausių šalies uždavinių tampa orios, sveikos ir pilnavertiškos senatvės užtikrinimas. Vyresniame amžiuje ypač dažnai pasireiškiantys rizikos faktoriai psichikos ligoms atsirasti yra: lėtinės ligos, skurdas, netektys, saugumo trūkumas, kontaktų su artimaisiais ir draugais praradimas, fizinio aktyvumo trūkumas ir gyvenimas po vieną, socialinė atskirtis 1,2.
Atsižvelgiant į statistinius duomenis ir mokslininkų atliekamas studijas, vyresnio amžiaus žmogaus situacija Lietuvoje yra gana sudėtinga: rezultatai atskleidžia, kad pagal aktyvaus senėjimo (angl. active aging) indekso, įgalinančios aplinkos rodiklį Lietuva užima 27–ąją vietą iš 28 šalių3, beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus gyvena po vieną4, o net 37,7 proc. yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje5.
Mūsų projekto metu kuriamos priemonės yra nukreiptos į socialinius psichikos sveikatos veiksnius – vienišumą, socialinę atskirtį, užimtumo trūkumą. Todėl siūlome programą, skatinančią vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą – „Socialinį receptą“. Ši programa veikia Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Singapūre, Suomijoje ir kitose šalyse6.
Programa „Socialinis receptas“ įvardijama kaip būdas spręsti kompleksines fizinės sveikatos, psichologines ir socialines problemas pirminėje sveikatos priežiūroje7. Socialinis receptas skatina pirminės sveikatos priežiūros specialistus nukreipti pacientą, patiriantį vienišumą, nerimą į atsakingą darbuotoją (angl. link worker), kuris kartu su pacientu parenka tinkamas tikslines organizacijas užimtumui ar pagalbai8 (pvz., meno dirbtuvės, mankštų ciklas, choras, savipagalbos grupės, savanorystė, trečiojo amžiaus universiteto veikla). Programa siekia pagerinti pacientų sveikatą, gerovę ir socialinį statusą, sujungdami juos su bendruomenėje teikiamomis paslaugomis ir užsiėmimais, bei kurti ryšį su kitais žmonėmis.
Bendruomenės jausmas, buvimas kartu, užsiėmimas menine veikla gerina žmonių psichinę ir fizinę savijautą, suteikia prasmę kasdienei veiklai, todėl labai džiaugiamės, kad Socialinį recepto projektą pilotuoti sutiko Vilniaus ir Akmenės visuomenės sveikatos biurai.
Kurkime Lietuvą visiems!
Daugiau informacijos apie projekto metu atliktas gerųjų praktikų ir esamos situacijos analizes rasite čia.
Daugiau informacijos apie socialinį receptą – čia.
————————————————————————————————————————-
- WHO (2012) risks to mental health: an overview of vulnerabilities and risk factors. Paimta iš: https://www.who.int/mental_health/mhgap/risks_to_mental_health_EN_27_08_12.pdf
- WHO, Calouste Gulbenkian Foundation, 2014. Social determinants of mental health. Paimta iš: https://www.who.int/mental_health/publications/gulbenkian_paper_social_determinants_of_mental_health/en/
- UNECE / European Commission (2019) “2018 Active Ageing Index:Analytical Report”. Paimta iš: https://www.unece.org/fileadmin/DAM/pau/age/Active_Ageing_Index/Stakeholder_Meeting/ACTIVE_AGEING_INDEX_TRENDS_2008-2016_web_cover_reduced.pdf
- Eurostat, 2015. Paimta iš: https://ec.europa.eu/eurostat/cache/infographs/elderly
- Eurostat, 2018 Living conditions in Europe – poverty and social exclusion. Paimta iš: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Living_conditions_in_Europe_-_poverty_and_social_exclusion
- Social prescribing network, 2019. https://www.socialprescribingnetwork.com/
- South, J., Higgins, T. J., Woodall, J., & White, S. M. (2008). Can social prescribing provide the missing link?. Primary Health Care Research & Development, 9(4), 310-3.18 Paimta iš: https://www.cambridge.org/core/journals/primary-health-care-research-and-development/article/can-social-prescribing-provide-the-missing-link/9AEB484609AADB9EAA480D42E301700F
- Network, S. P. (2016). Report of the annual social prescribing network conference. London: University of Westminster. Paimta iš: http://www.artshealthresources.org.uk/docs/report-of-the-inaugural-social-prescribing-network-conference/
EN