Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje vykdomas projektas „Negatyvių nuostatų psichikos sveikatos srityje mažinimas“ įsibėgėjo. Projekto vadovų Enriko Etnerio, Monikos Nedzinskaitės bei Vaivos Gerasimavičiūtės teigimu, išanalizavus Lietuvos esamą situaciją bei užsienio praktikas paaiškėjo, kad psichikos sveikatos stigma turi tvirtus pagrindus – mūsų valstybėje egzistuojančius teisės aktus, paplitusius stereotipus apie psichikos sveikatą ir informacijos šia tema trūkumą.
Teisės aktus ir institucinės stigmos pobūdį nagrinėjančios Monika Nedzinskaitė ir Vaiva Gerasimavičiūtė pabrėžia, kad asmens teisės ir profesinės galimybės Lietuvoje gali būti stipriai apribojamos dėl psichikos sveikatos sutrikimų istorijos. Pavyzdžiui, depresija sergančiam ar sirgusiam asmeniui bus sudėtinga ne tik gauti leidimą ginklui, tačiau ir įsivaikinti, o prieš mažiau nei 10 metų psichikos sutrikimų turėjęs žmogus bus laikomas netinkamu eiti statutinio pareigūno pareigas. Sveikatos vertinimo kriterijai, paremti detaliais diagnozių kodais, palengvina sprendimų priėmimą ir sumažina atsakomybės sveikatos priežiūros specialistams naštą, tačiau taip pat gali būti vertinami kaip diskriminuojantys. Esama sistema skatina gyventojus vengti susidūrimo su psichikos sveikatos priežiūros specialistais: nesikreipiama pagalbos, užsiimama savigyda, pasirenkamas anoniminis gydymas arba privačios paslaugos. Taigi, esama tvarka neužtikrina, kad psichikos sveikatos ligos būtų laiku identifikuojamos ir netrukdytų darbui, bet didina tikimybę, kad tokie sutrikimai bus slepiami. Tai patvirtina ir užsienio valstybių patirtis – pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tose valstijose, kuriose išduodant gydytojo licenciją klausiama išsamiausių klausimų apie psichikos sveikatą, gydytojai yra labiausiai nelinkę kreiptis profesionalios pagalbos. Užsienio šalių gerųjų praktikų analizė atskleidė, kad įdarbinant psichikos sutrikimų turinčius ar turėjusius asmenis yra tikslingiau koncentruotis ne į diagnozių kodus, bet į tai, ar asmuo sugebės atlikti su darbu susijusias funkcijas. Nagrinėtose užsienio valstybėse atsakomybę už sunkumų patiriančių gyventojų įgalinimą prisiima ne tik valstybinės institucijos, tačiau visi gyventojai, įmonės ir darbdaviai. Visuomenei daug naudingesnis savo ligą suprantantis ir ją kontroliuojantis asmuo, nei gyventojas, slepiantis sutrikimą, nepaisant mažėjančio produktyvumo ir kitų kylančių grėsmių.
Siekiant institucinės stigmos mažinimo ir naikinant perteklinę su psichikos sveikata susijusią kontrolę būtina apsvarstyti galimas rizikas. Pavyzdžiui, kai kurių ekspertų teigimu, tragedija, kurios metu pilotas A. Lubitzas leido Prancūzijos Alpėse sudužti lėktuvui, įvyko dėl teisinių spragų Vokietijos pacientų privatumo reguliavime. Svarbu pabrėžti, kad pilotai – dar viena tikslinė grupė, kurioje dėl išskirtinių darbo sąlygų stebimas didesnis psichikos sveikatos ligų paplitimas nei bendroje populiacijoje. Tyrimas, kurio metu buvo apklausti keli tūkstančiai pilotų iš daugiau nei 50 valstybių, parodė, kad net 12,6 proc. pilotų serga depresija, o 4,1 proc. turi minčių apie savižudybę. „Kurk Lietuvai“ projekto vadovės teigia, kad tikslinių grupių atstovų psichikos sveikata turi būti nuolat stebima nediskriminaciniais metodais. Svarbu užtikrinti profesionalios pagalbos prieinamumą bei sklandų grįžimą į darbą pasveikus.
Nacionalinės platformos apie psichikos sveikatą kūrimą kuruojantis Enrikas Etneris pastebi, kad Lietuvoje informacija apie psichikos sveikatą itin fragmentuota. Užsienio valstybės vykdo įvairias socialines kampanijas sąmoningumui apie psichikos sveikatą didinti, tokia informacija yra lengvai prieinama, patvirtinta oficialių institucijų. Lietuvoje taip pat identifikuojamas tokio vartotojui draugiško šaltinio poreikis. Visuomenės informavimas ir išankstinių nuostatų keitimas yra svarbūs viešosios politikos formavimui – visuomenė yra linkusi palaikyti jos nuostatoms neprieštaraujančius sprendimus. Taigi, socialinė stigma kuria institucinę: jei visuomenė tiki, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra pavojingi, gyventojai palaikys nutarimus ir įstatymus, kuriais varžomos tokių asmenų teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia politika yra būtina, efektyvi ir teisinga.
Pavyzdžiui, ginklų išdavimo klausimas yra glaudžiai susijęs su vienu labiausiai paplitusių stereotipų apie psichikos sveikatos sutrikimus – manymą, kad jais sergantys gyventojai yra pavojingi. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų nekelia grėsmės. 2014 m. Amerikos psichologijos asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, tik apie 7,5 proc. nusikaltimų, kuriuos įvykdė asmenys su sunkia psichikos sveikatos liga, buvo susiję su jų diagnoze. Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo analizuojamos masinių šaudynių, įvykusių Vokietijoje 1993-2013 m., kaltininkų asmeninės istorijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šie asmenys neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau turėjo rimtų emocinių problemų, didžioji dalis buvo atskirti nuo visuomenės ir pilni neapykantos. Taigi, vertinant smurtavimo riziką, svarbu atsižvelgti į kontekstą, individo socialinius ryšius, patirtį ir aplinkybes. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykdomo „Kurk Lietuvai“ projekto dalyvių teigimu, turimi duomenys rodo, kad psichiatrams klinikinio vertinimo metu itin sunku nuspėti, kurie psichikos sutrikimų turintys asmenys gali būti pavojingi, ir tokie spėjimai dažniausiai būna netikslūs. Šis faktas – dar viena priežastis ieškoti efektyvesnės alternatyvos šiuo metu veikiančiai sistemai, paremtai profilaktiniais psichikos sveikatos tikrinimais ir psichikos sveikatos diagnozių kodų vertinimais.
Užsienio valstybių gerųjų praktikų analizė taip pat atskleidė efektyviausius negatyvių išankstinių nuostatų (socialinės stigmos) mažinimo metodus – kontakto strategiją (negatyvios nuostatos keičiamos bendraujant/turint tiesioginį kontaktą su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis) ir švietimo strategiją. Tačiau, pasak projekto vadovų, įvertinus, jog apie psichikos sveikatos mastą ir pobūdį Lietuvoje žinoma itin mažai, svarbu pradėti nuo tyrimų šioje srityje. Būtina koncentruotis į plačiosios visuomenės, o taip pat ir identifikuotų tikslinių grupių nuostatų analizę. Geriau supratę mūsų valstybės kontekstą galėsime tikslingai pritaikyti efektyviausią strategiją socialinės stigmos mažinimui.
Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia
EN