2015 metais EBPO atlikti tarptautiniai suaugusiųjų ir jaunimo tyrimai finansinio raštingumo srityje konstatavo žemą šių grupių finansinio raštingumo lygį. Tarptautinis suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimas (2015) išryškino, kad Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis yra 13.5 balo iš galimų 21 galimų balų. Tais pačiais metais atliktas OECD PISA tarptautinis penkiolikamečių tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje net 31,5 proc. penkiolikamečių nepasiekia bazinio finansinio raštingumo lygio. Šių tyrimų rezultatai aktualizavo, kad Lietuvos kontekste būtina stiprinti skirtingo amžiaus gyventojų finansinį raštingumą per tikslingas ir ilgalaikes finansinio švietimo priemones.
Šiuo metu kaip vieną iš nuosekliausių gyventojų finansinio raštingumo stiprinimo priemonių Lietuvos kontekste galima laikyti 2017 m. parengtą Visuomenės finansinio švietimo 2017-2021 planą (toliau – Planas). Šį Planą parašė 5 valstybinės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planas yra skirtas apjungti sporadiškai veikusių institucijų finansinio švietimo srityje pastangas bei pagerinti Lietuvos gyventojų finansinį ir mokesčių raštingumą. Sukurto Plano vykdymui užtikrinti 2017 m. buvo įsteigtas Visuomenės finansinio švietimo koordinacinis komitetas, kurio veiklą šiuo metu koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
Nuo šių metų rugsėjo mėnesio „Kurk Lietuvai“ programos dalyvės Austė Černiauskaitė ir Sandra Kairė Švietimo ir mokslo ministerijoje įgyvendina Plano efektyvinimo projektą. Remiantis EBPO (2012) finansinio švietimo strategijų principais, šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo atlikta Plano įgyvendinimo analizė. Parengta analizė atskleidė, kad skirtingos institucijos, įtrauktos į Planą finansinio švietimo srityje veikia pakankamai aktyviai, yra daug potencialo tarpinstituciniam bendradarbiavimui įgyvendinant ilgalaikes veiklas ir naujų suinteresuotųjų šalių įtraukimui. Tačiau analizė taip pat išryškino, kad Plano įgyvendinimas šiuo metu nėra visiškai sklandus: institucijos yra linkusios veikti pavieniui, vėluoja dalis įgyvendinamų finansinio švietimo priemonių, trūksta glaudesnio skirtingų institucijų bendradarbiavimo ir tarpusavio komunikacijos. Analizę ir jos santrauką galima rasti čia http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/Finansinis-rastingumas-Lietuvoje_esama-situacija.pdf
Projekto metu taip pat atlikta užsienio šalių nacionalinių finansinio švietimo strategijų valdymo ir įgyvendinimo analizė. Ji atskleidė kelis skirtingus galimus valdymo mechanizmų tipus: 1) nacionaliniu lygmeniu yra pasamdytas vienas asmuo – Finansinio raštingumo vadovas, 2) viena konkreti valstybinė institucija yra deleguota būti atsakinga už finansinio raštingumo stiprinimą nacionaliniu lygmeniu, 3) strategijos valdymas ir įgyvendinimas taikant skirtingų suinteresuotųjų šalių įtraukimo modelį (angl. multi-stakeholder approach). Trečiasis valdymo tipas pasireiškia dvejais būdais: viena valstybinė organizacija yra atsakinga už koordinavimą (arba pirmininkauja) strateginių partnerių komitete arba yra kelios atsakingos valstybinės organizacijos sudarančios Tarybą. Užsienio analizę galima rasti čia: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/U%C5%BEsienio-FR-strategij%C5%B3-valdymo-analize.pdf
Siekiant užtikrinti skirtingų gyventojų grupių finansinio raštingumo augimą, būtina stiprinti Plano valdymo funkciją. Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. lapkričio 28 dienos „Kurk Lietuvai“ dalyvės pradeda viešąją konsultaciją.
Viešosios konsultacijos tikslas – identifikuoti tinkamiausią Plano valdymo mechanizmą, kuris užtikrintų efektyvų finansinio švietimo priemonių įgyvendinimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir komunikaciją.
Tikslinės grupės – konsultacijos vykdomos su atrinktais valstybinio ir privataus sektoriaus ekspertais , turinčiais strateginio/projektinio valdymo patirties įtraukiant skirtingas suinteresuotas šalis.
Konsultacijos metodas – organizuojami individualūs pusiau struktūruoti interviu su išoriniais ekspertais pagal parengtus klausimus.
Konsultacijos planuojamos vykdyti iki 2018 m. gruodžio vidurio.
EN