Kas užsienyje pasakoja apie Lietuvos praeitį? Kokį šalies įvaizdį formuoja naujienos apie tai, kaip pati Lietuva prisimena savo istoriją? Atsakymai į šiuos klausimus buvo svarbūs visuomet, o dar svarbesni jie tapo didėjant įtampai tarp Rytų ir Vakarų, suaktyvėjus informaciniam karui ir Lietuvai priešiškų valstybių bandymams menkinti mūsų šalies įvaizdį. Itin dažnai Lietuvos istorija tampa pagrindiniu tokių informacinių operacijų taikiniu. Stebėdami tarptautinę informacinę erdvę matome, kad Lietuvai priešiškų žinių sklaida vyksta įvairiomis kalbomis ir sėkmingai pasiekia milžiniškas anglakalbes auditorijas Vakaruose.
Norint geriau suprasti susidariusią situaciją, buvo atlikta didžiausių naujienų portalų anglų kalba analizė. Paaiškėjo, kad šiuose portaluose medžiagos apie Lietuvos istoriją bei istorinį identitetą yra nedaug, ši informacija tik išskirtiniais atvejais būna dėmesio centre ir sudaro ne daugiau kaip 15% visų Lietuvos paminėjimų. Viena vertus, galima teigti, kad dezinformacijos kampanijos užsienio didžiųjų portalų nepasiekia ir Lietuvos įvaizdžiui daroma žala šiais kanalais yra minimali. Kita vertus, mažas žinių apie mūsų šalies istorinį naratyvą kiekis reiškia, kad pasiekus neteisingai informacijai, užsienio auditorijų nuomonė gali būti itin lengvai paveikiama bei ja manipuliuojama.
Atlikus informacijos srautų Lietuvos istorijos temomis anglų kalba Google tyrimą paaiškėjo, kad net 28% populiariausių paieškos rezultatų pateikia kontroversišką informaciją ir atakuoja ne tik mūsų šalies istoriją, bet ir dabarties pozicijas bei veiksmus. Užsienio auditorijoms sudaromas įspūdis, kad Lietuva yra praeities klaidų nepripažįstanti, istorija manipuliuojanti ir cenzūrą istoriniam naratyvui taikanti valstybė. Svarbu suprasti, kad ne visi informacinio karo kanalai yra lengvai apčiuopiami, o jų daroma įtaka paprastai pamatuojama. Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų atstovų teigimu, itin sunku nustatyti, kaip įvairias užsienio auditorijas pasiekia Lietuvos reputaciją žeidžiančios žinutės, informacinis karas aktyvėja socialiniuose tinkluose.
Susidariusios situacijos priežastys slypi ne tik geopolitinėje įtampoje. Reikėtų pabrėžti, kad itin trūksta Lietuvos įsitraukimo į tarptautinę diskusiją, aktyvesnės informacijos sklaidos Lietuvai jautriomis temomis. Svarbu veikti tikslingai, efektyviai panaudojant ribotus mūsų šalies resursus. Taigi, siekdami tiksliau identifikuoti, kokia informacija ir kokiais kanalais pasiekia užsienio auditorijas, bei nustatyti, kokių kanalų naudojimas padėtų spręsti susidariusią situaciją, parengėme vos dviejų minučių trukmės apklausą. Šio tyrimo sėkmei užtikrinti prašome ir visų jūsų pagalbos: kvieskite apklausą užpildyti savo užsieniečius draugus ir pažįstamus iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų valstybių.
Plačiau apie Monikos Nedzinskaitės ir Žygimanto Tamošausko vykdomą projektą skaitykite čia.
EN