Beveik 80% apklausą užpildžiusių asmenų šiandien, dabartinėje savo emocinėje būsenoje, norėtų gauti konsultavimo paslaugas, padedančias susidoroti su pirmaisiais požymiais, galimai vedančiais į depresiją. Užsitęsusi apatija mėgstamoms veikloms, liūdesys ar sutrikęs miegas – tik kelios indikacijos padedančios suprasti, jog asmens emocinė savijauta gali būti sutrikusi.
Anglijoje, Australijoje ir Norvegijoje, per pastarąjį dešimtmetį, buvo išplėsta psichikos sveikatos prevencijos ir priežiūros paslaugų sistema. Plėtra telkėsi į dažniausius psichikos sveikatos sutrikimus – depresiją ir nerimą. Plėtra pasižymėjo nemedikamentinėmis paslaugomis. Kaip ir Lietuvoje, minėtose valstybėse, atokiuose regionuose itin trūko psichikos sveikatos prevencijos ir priežiūros specialistų. Todėl buvo nuspręsta orientuotis į darbo jėgos paruošimą, kuri dirbtų su minėtais sutrikimais ar pirmaisiais jų požymiais nesudėtingais atvejais. Paslaugų plėtra pasiteisino visose trijose valstybėse – paslaugos padėdavo 55-80% žmonių.
Norint suprasti paslaugų vartotojų lūkesčius ir poreikius Lietuvoje, buvo atlikta kiekybinė apklausa ir suorganizuoti 12 interviu su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų gavėjais. Tyrimas davė daug vertingų įžvalgų, apie kurias plačiau galite skaityti čia, o trumpą vienlapio apžvalgą rasite čia.
Absoliuti dauguma respondentų (80 %) norėtų pasinaudoti naujomis paslaugomis, jiems susitikti patogiausia būtų gyvai, ne darbo valandomis. Respondentams nebuvo svarbi paslaugų teikėjo lytis, neprieštaravo, kad kiekvieno susitikimo metu jiems būtų pateikiamas klausimynas apie jų savijautą. Iš apklausos nepaaiškėjo, kur geriausia teikti tokias paslaugas. Nors asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kaip variantas patogiausiai paslaugų teikimo vietai, buvo pasirinktas daugiausia kartų, visuomenės sveikatos biurą, jaunimo centus, savivaldybės ir bibliotekos bei kitas mažiau formalias patalpas kartu sudėjus, pasirinko daugiau nei pusė respondentų. Apklausos sudarytojai daro prielaidą, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga daugiausia kartų buvo pasirinkta, nes yra labiausiai paplitusi, aiškiausiai atpažįstama institucija. Tačiau bendrai asmenys prioritetą teiktų paslaugų gavimui mažiau įpareigojančioje, labiau neformalioje aplinkoje.
Struktūruotų interviu metu išaiškėjo, kad organizuojant naujas ir tobulinant esamas paslaugas, būtina užtikrinti, kad specialistai suteiktų pakankamai informacijos ir atsakytų į rūpimus klausimus aiškiai ir suprantamai. Būtent lūkestis suprasti kas vyksta buvo mažiausiai atlieptas – nepasakoma, kokia liga, neišaiškinamos priežastys, gydymo eiga, tikėtini rezultatai ir kaip gyventi su liga.
Kitas natūralus poreikis yra būti suprastam. Nepakankamas dėmesys išgąsdina ir atstumia. Būta atvejų, kai po neigiamo pirmojo kontakto, pacientai toliau kreiptis pagalbos nedrįso net keletą metų Tuo tarpu šiltas kontaktas nuramina ir suteikia viltį. Todėl empatija ir racionalus darbo krūvis specialistams yra ypač svarbūs teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Nepaisant to, kad kai kurie pacientai žinojo, ko nori, jie negalėjo gauti kompensuojamų paslaugų, nes dalis įstaigų neleidžia tiesiai kreiptis į psichologą arba neteikia nemokamų paslaugų jiems patogiu metu. Todėl paslaugos turėtų būti labiau orientuotos į paslaugų gavėjų poreikius. Jų pasitenkinimo bei paslaugų kokybės rodikliai turėtų tapti neatsiejama psichikos sveikatos priežiūros dalimi.
EN