Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje
Kiek Lietuva turi nuolatinių gyventojų – 2,4 mln., ar 2,7 mln., o gal tas skaičius dar kitoks? Vieningą atsakymą sunku rasti net analizuojant Gyventojų registro ar Statistikos departamento duomenis, kurių nurodomi skaičiai skiriasi net 300 tūkst. gyventojų. Šis neatitikimas atsiranda dėl skirtingų skaičiavimo metodų, kuomet Statistikos departamentas naudoja duomenis iš visuotinio gyventojų surašymo. Atlikus gyventojų surašymą galima nustatyti tikslesnį gyventojų skaičių, nes į surašymą nepatenka gyventojai, galimai išvykę į užsienį ir to nedeklaravę Gyventojų registre. MOSTA duomenimis, „būtent išvykusieji ir nedeklaravę išvykimo, tikėtina, sudaro didžiąją dalį gyventojų skaičiaus skirtumo (apie 300 tūkst.) tarp Gyventojų registro ir Lietuvos statistikos departamento”.
Kas dešimtmetį Lietuvoje atliekamą gyventojų surašymą, 2021 m. Statistikos departamentas atliks kitokiu būdu. Siekiant sutaupyti lėšas, bus naudojami valstybės administraciniai duomenys (Gyventojų ar kiti registrai bei kitų institucijų duomenų bazės). Siekiant, kad šie valstybės renkami duomenys būtų kuo tikslesni, LR vyriausybės kanceliarijoje Ramintos ir Adelės vykdomo projekto metu, remiantis „Big Data“ analitikos sprendimais, dėmesys skiriamas jau surenkamų duomenų kokybei gerinti bei naujų duomenų rinkimui dėl efektyvesnės žmogiškųjų išteklių politikos formavimo.
Valstybės turimų duomenų potencialas žmogiškųjų išteklių politikos formavime šiuo metu nėra maksimaliai išnaudojamas. Sustiprinus jau renkamų duomenų kokybę bei įtraukus naujų duomenų šaltinių, galima sukurti modelį, kuriuo remiantis žmogiškųjų išteklių politikos formavimas būtų grindžiamas periodiškai renkamais ir analizuojamais duomenimis. Projekto analizės metu atrasta ne viena kliūtis, stabdanti kokybišką duomenų kaupimą bei jų analizę. Viena iš jų – neišsamūs duomenų šaltiniai. Šiuo metu pildoma išvykimo deklaracija apima tik pagrindinę informaciją: išvykimo data, kryptis bei asmens kontaktiniai duomenys. Papildžius deklaraciją kitais klausimais bei kaupiant duomenis apie išvykusiųjų specialybę ar išvykimo tikslą, galima analizuoti šią informaciją ir taikyti tikslines priemones, siekiant pritraukti užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti ir prisijungti prie Lietuvos darbo rinkos.
Esamos duomenų spragos
Esamas duomenų spragas iliustruoja MOSTA „Nacionalinė žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita”, kuri parodo, jog net 41% grįžusiųjų gyventi į Lietuvą piliečių yra klasifikuojami kaip neužimtieji, nes valstybės registruose jų veikla nėra fiksuojama.
MOSTA tyrimas rodo, jog norint vykdyti efektyvią žmogiškųjų išteklių stebėseną svarbu atkreipti dėmesį į surenkamų duomenų tikslumą bei galimų papildomų duomenų šaltinių įtraukimą. Norint padidinti duomenų tikslumą, svarbu užtikrinti, jog duomenys iš skirtingų institucijų apie išvykusius asmenis pasiektų Gyventojų registrą. Taip pat svarbu periodiškai tikslinti Gyventojų registro duomenis, pasinaudojant ne tik Lietuvos registrais ir duomenų bazėmis, bet ir įtraukti užsienio šalių registrų duomenis apie ten gyvenančius lietuvius.
Viena iš ryškiausių spragų – tolimesnio vaikų mokymosi stebėsenos užtikrinimas. Statistikos departamento duomenimis, 2017-2018 m. iš Lietuvos išvyko 10 874 vaikų, tačiau nėra žinoma, ar jie tikrai tęsia mokslus užsienio valstybėje. Įteisinus reikalavimą išvykus nurodyti užsienio mokymosi įstaigą, būtų žinomos emigracijos kryptys bei užtikrinamos vaikų teisės. Mokyklos nurodymas taptų papildomu šaltiniu ne tik sužinoti į kurias šalis išvykstama, bet ir tirti tendencijas, ieškoti priemonių asmenų pritraukimui iš konkrečių miestų ar valstybių.
Turint kokybiškus ir tikslius duomenis apie Lietuvoje gyvenančius bei išvykusius asmenis, būtų galima tiksliau prognozuoti nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį bei kokių priemonių reikia, norint sukurti geresnes gyvenimo sąlygas gyvenantiems Lietuvoje ir planuojantiems sugrįžti.
Daugiau apie projektą: http://kurklt.lt/projektai/big-data-analitika-migracijos-procesu-ir-duomenu-valdymo-efektyvinimas/
EN