Tik pilnai suvokdami tikrąją gamtos ir jos teikiamų paslaugų vertę, galėsime tinkamai kovoti su klimato kaitos ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei užtikrinti dabartinių bei ateities kartų gerovę.
Ką pirmiausiai pagalvojate išgirdę pasiūlymą pinigais įvertinti gamtos žmogui teikiamas paslaugas? Ar norisi piktintis („Kaip galima įkainoti tai, kas yra neįkainojama?“), ar kaip tik manote, jog tai puiki mintis, skatinanti atsakingiau elgtis su mūsų visų turtu – gamta? Kristina, pirmosios rotacijos metu įgyvendinanti ekosisteminių paslaugų principo plėtros projektą Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamente, teigia, jog tik pilnai suvokdami tikrąją gamtos ir jos teikiamų paslaugų vertę, galėsime tinkamai kovoti su klimato kaitos ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei užtikrinti dabartinių bei ateities kartų gerovę.
Gamtos paslaugos yra nemokamos – ar tikrai?
Ekosisteminės paslaugos (ESP, angl. ecosystem services) – nauda, kurią gamta teikia žmogaus gerovei ir ekonomikai. Tai tokios paslaugos kaip maistas, kuras, vaistinės medžiagos, taip pat ir mažiau akivaizdžios – vandens valymas, oro gryninimas, augalų apdulkinimas ar rekreacija ir estetinis pasigėrėjimas gamta, bei daugybė kitų. Dažnai šios paslaugos visuomenėje yra laikomos neišsenkančiomis ir nemokamomis (ypač tos, kurios neturi rinkos vertės), nėra pakankamai žinomos bei tinkamai vertinamos. Galbūt ekosistemos ir negali būti įkainojamos, bet jos tikrai nėra bevertės: ekosisteminių paslaugų ekonominis vertinimas, pirmiausia, yra įrankis leidžiantis užtikrinti, jog tikroji ekosistemų ir ESP vertė yra įvertinama, priimant sprendimus įvairiuose ūkio sektoriuose.
Toks vertinimas leidžia pademonstruoti, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiktų ekosistemų būklę ir kiek tai kainuotų mokesčių mokėtojams. Pavyzdžiui, kiek kainuotų dėl kelio tiesimo nusausintos pelkės atkūrimas ar jos teikiamų paslaugų pakeitimas įrenginiais ir infrastruktūra, palyginus su tos pačios pelkės išsaugojimu. Šiuo metu į tokį „kaštų-naudos“ santykį yra atsižvelgiama nepakankamai arba iš viso neatsižvelgiama.
ESP palaikymas – investicija į ateitį
ESP vertės apskaičiavimas ir įtraukimas į egzistuojančius rinkos mechanizmus nereiškia ESP ar gamtos privatizavimo. Atvirkščiai, šio principo pritaikymas skatina investicijas į ekosistemų būklės gerinimą, siekiant užtikrinti jų gebėjimą teikti mūsų visų išgyvenimui būtinas paslaugas ne tik šiandien, bet ir ateityje, taip pat prisidedant prie ekonomikos augimo tiek miestuose, tiek regionuose.
Kristinos atlikta ESP teorijos ir užsienio gerųjų praktikų analizė rodo, jog ESP vertinimas yra itin kompleksiškas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir resursų bei įvairių suinteresuotų šalių į(si)traukimo. Jos paruoštoje ataskaitoje yra apžvelgiamos pagrindinės ESP vertinimo tendencijos pasaulyje, aptariami jau naudojami vertinimo įrankiai bei parodoma, jog, nors ESP vertinimas, pirmiausia, yra ekonominis, „gamtos vertę“ galime matuoti ir kitais aspektais, pvz. socialiniu ir kultūriniu. Ši ir anksčiau Kristinos paruošta Esamos situacijos analizė bus pagrindas vystant tolimesnį ESP vertinimo ir šio vertinimo integravimo į sprendimų priėmimo procesus Lietuvoje pasiūlymą.
Daugiau apie Kristinos ekosisteminių paslaugų projektą skaitykite ČIA.
Miško ekosistemos teikiamos paslaugos, daugiau pavyzdžių iš kitų ekosistemų ČIA.
EN