Ar lietuviai pakankamai inovatyvūs? Atsakymas priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Esame stiprūs technologai, turime verslių idėjų, tačiau dizaino sprendimais grįstų inovacijų srityje dar tik pradedame kurti savo vardą. Dizaino ekspertai vienijasi ir siūlo agresyvesnį inovacijų dizaino skatinimą.
Mįslingas dizaino sprendimais grįstų inovacijų terminas nors ir populiarėja, tačiau dažnai ne vieną palieka gūžčioti pečiais. Neretai ir patys dizaineriai stokoja idėjų, kaip sritį apibrėžti keliais sakiniais, sakoma pranešime spaudai. „Daugelis dizaino sprendimais grįstas inovacijas supranta gana siaurai ir įsivaizduoja apipavidalinimą – gražius baldus, akį traukiančius produktus ar sustoti verčiančius vizualus. Tačiau dizainas – tai ne galutinis rezultatas, o procesas, kurio metu ne tik atsigręžiama į vartotoją, o problemos sprendimo būdų ieškoma įvairiose jo kūrimo stadijose“, – pasakoja „Lietuvos dizaino forumo“ vykdančioji direktorė Audronė Drungilaitė. Dėl šios priežasties dizaino sprendimai dažnai, iš pirmo žvilgsnio, su daugelio suvokiamu dizainu gali sietis mažai.
Vienijasi dizaino ir inovacijų ekspertai
Dizaino sprendimais grįstų inovacijų ekspertai, dizaino susivienijimų, atviros prieigos centrų, aukštųjų mokyklų, verslų ir viešojo sektoriaus atstovai.
Lietuviams dar toli iki britų, danų ar estų, kuriems dizaino sprendimais grįstos inovacijos – tokios pat vertingos ir nešančios nemenką ekonominę grąža, kaip ir kiti mokslinių turimų, eksperimentinės veiklos ir inovacijų projektai. Esame „Vinted“, „Trafi“, „Acme“ ir „Deeper“ šalis. Matydami jų dizaino sprendimų kuriamą
vertę ir naudą sau, vartotojui ir netgi šaliai, dizaino ir inovacijų profesionalai jungiasi į JPP „Kurk Lietuvai“ inicijuotą nacionalinę ekspertų grupę. Dar tik pirmuosius žingsnius žengianti ekspertų grupė siekia rimtų pokyčių. „Dizaino sprendimais grįstos inovacijos užsienio šalyse kuria didelę pridėtinę vertę, jų naudą jaučia tiek verslas, tiek ir valstybės, kuriose jos yra kuriamos. Turime tikrai daug perspektyvių dizainerių, novatorių, inovacijų dizainas tampa vis patrauklesnis studentams, tad jų darbų ir idėjų skatinimas yra savaime suprantamas ir būtinas“, – įsitikinęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius. Pokyčių siekiantį dizaino ir inovacijų nacionalinį ekspertų tinklą sudaro Ūkio ministerijos, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), VšĮ „Versli Lietuva“, „Lietuvos dizaino forumo“, VDA, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), „Dizaino fondo“, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos atstovai, dizaineriai. Planuojama, kad vėliau grupę papildys ir daugiau ekspertų.
Projekto „Dizainas Europai“ atstovų vizitas Lietuvoje, Lietuvos dizaino forumo nuotr.
Dizaino identiteto klausimas
„Jei norime skatinti šią sritį, pirmiausia ji turi būti lengvai suprantama, matoma ir įsimenama. Dizaino sprendimais grįstos inovacijos vargina jau vien savo formuluote, yra sunkiai suprantamos. Tad prie vieno stalo kviečiame šios srities ekspertus, kurie padėtų efektyviai ir novatoriškai apibūdinti sritį, jai suteikti visiems suprantamo vizualumo“, – pasakoja viena iš projektų iniciatorių JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvė Giedrė Rutkauskaitė. Pasak jos, Lietuvoje konkrečių sričių pavadinimai ir logotipai palengvina komunikaciją. Pavyzdžiui, socialinio verslo vardas „So Verslas“, startuolių bendruomenę vienijantis VšĮ „Versli Lietuva“ projektas „Start-up Lithuania“. Tokiu principu ketinama vadovautis ir kuriant dizaino sprendimais grįstų inovacijų srities identitetą. „Įsitikinome, kad ekspertų ir inovacijų dizainu suinteresuotų šalių yra nemažai. Tačiau mes vis dar neturime ryškiai identifikuotos bendruomenės. Sfera nėra didelė, dizaineriai vieni kitus pažįsta, tačiau ar geba dalintis informacija ir bendrai siekti savo tikslų, dar nėra žinoma. Tad kitas mūsų tikslas – tokios bendruomenės subūrimas“, – apie dar vieną srities skatinimo priemonę pasakoja ir JPP „Kurk Lietuvai“ projekto vadovas Paulius Žeimys.
Sritis skatinama visapusiškai
„Komunikacija ir viešinimas, švietimas ir moksliniai tyrimai, verslo ir mokslo partnerystė bei verslumo kompetencijų skatinimas – tai ekspertų patvirtintos pilotinės dizaino sprendimais grįstų inovacijų skatinimo kryptys. Jos pasirinktos remiantis jau atlikta srities ekosistemos Lietuvoje analize ir gerųjų užsienio praktikų skatinant dizainą pavyzdžiais“, – aiškina P. Žeimys. Kol kas pagrindinės iniciatyvos ir dizaino sprendimais grįstų inovacijų tinklo formavimą inicijuoja MITA su JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviais. Nuo naujų metų planuojama pradėti ir įgyvendinti per 10 pilotinių projektų. Numatoma dizaino sprendimus integruoti į MITA‘os mokslo ir verslo skatinimo priemones, aktyvinti VšĮ „Versli Lietuva“ ir dizainerių bendradarbiavimą, jų paslaugų verslui pristatymą. Kuriamos verslų ir studentų verslumo skatinimo programos. „Vienas svarbiausių žingsnių – dizaino sprendimais grįstų inovacijų sritį įtraukti į Lietuvos inovacijų plėtros veiklos planą, kuris kaip tik bus peržiūrimas 2017 m. Naujam 2018–2020 m. laikotarpiui inovacijų, paremtų dizaino sprendimais, skatinimą matome kaip vieną iš naujų šio plano sudedamųjų dalių. Tai, be abejonės, paspartintų srities skatinimą, naudą pajustų ir valstybė“, – tvirtina MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės veiklos ir inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas.
Dizaino naudą patvirtina skaičiai
Gabrielė Meldaikytė, VDA
Dizaino sprendimais grįstos inovacijos gali teikti konkrečios naudos šalies ekonomikai. Tai įrodo užsienio šalių pavyzdžiai: 7.7 % viso šalies BVP, arba 72 mlrd. svarų sterlingų Didžiojoje Britanijoje atneša būtent dizainas; Danijoje kuriamos dizaino sprendimais grįstų inovacijų strategijos, skatinančios bendradarbiavimą tarp dizainerių ir verslų, dizainerių ir skirtingų miestų bendruomenių bei savivaldybių; Estijoje dizaino disciplinos mokoma pradinėse mokyklose. Dizainu grįstų inovacijų sektoriaus plėtra yra Europos Komisijos strateginės veiklos dalis. Lietuvoje kol kas nerenkama jokių statistinių duomenų, tačiau MITA, drauge su LR Ūkio ministerija per kelis mėnesius planuoja parengti aktualiausių dizaino sprendimais grįstų inovacijų statistinių duomenų užklausas ir bendradarbiauti su statistika disponuojančiomis įstaigomis. „Dizaineriams nereikia įrodyti dizaino svarbos, jie tai jau ir taip supranta. Svarbu, kad verslas suvoktų, kas yra dizainas, ir matytų realią dizaino sprendimų ir jų kuriamų inovacijų naudą“, – tvirtina VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas. JPP „Kurk Lietuvai“ ir MITA projekto rezultatai paruoštų pagrindą ilgalaikei šios srities skatinimo strategijai. Pilotinius JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių Giedrės Rutkauskaitė ir Pauliaus Žeimio iškeltus pasiūlymus bei dizaino ekspertų nuomonę apie juos rasite čia.
EN