Nuo gegužės mėn. Jonas ir Dovilė „Kur Lietuvai“ projekto metu ieškojo būdų, kaip motyvuoti savivaldybes investuoti į verslo aplinkos gerinimą ir skatinti privataus sektoriaus darbo vietų kūrimąsi. Pirmasis klausimas, kurį spendė dalyviai – kodėl savivaldybėms stengtis traukti privačias investicijas finansiškai neverta. Prie atsakymų buvo prieita nuodugniai peržiūrėjus dabartinę biudžetų sudarymo metodiką bei aptarus iššūkius su pačiomis savivaldybėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, Finansų ministerija ir kitomis institucijomis.

Paaiškėjo, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nemotyvuoja savivaldybių ir leidžia rastis kurioziškoms situacijoms. Pavyzdžiui, į kurią nors iš 60 Lietuvos savivaldybių pritraukus įmonę su 1 000 gerai apmokamų darbo vietų, tik 16-ai savivaldybių kitais metais biudžeto pajamos padidėtų. Taip atsitinka dėl netinkamos fiskalinio perskirstymo sistemos, kuri prisideda prie už Vilniaus esančių regionų atsilikimo. Kol pažangesnėse šalyse savivaldybės varžosi draugiškumo verslui reitinguose ir kuria planus, kaip tapti konkurencingesnėmis, Lietuvoje vietos verslininkai ir užsienio investuotojai ne visada jaučiasi išgirsti. Tai labiausiai matoma, kuomet viešosios infrastruktūros dailinimas pasirenkamas vietoj verslo aplinkos gerinimo iniciatyvų.

Dėl šios priežasties, dalyviai siūlo naują savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kuri paskatins savivaldybes ne tik efektyviau valdyti finansus, bet ir motyvuos skatinti privataus sektoriaus darbo vietų kūrimąsi. Įkvėpimo siūlymui suteikė Danijos ir Švedijos savivaldybių finansavimo sistemų pavyzdžiai bei Lietuvos mokslininkų ir politikų įžvalgos.

Pagrindiniai siūlomos sistemos principai: (1) savivaldybės išlaidų poreikio įvertinimas, (2) įgalinimas auginti savivaldybės pajamas ir (3) parama toms savivaldybėms, kurioms neužtenka savo teritorijoje surenkamų pajamų savoms išlaidoms padengti.

Norint pagerinti susiklosčiusią situaciją, visų pirma, reikia pradėti aktyviai stebėti realias savivaldybių išlaidas savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Tik taip galima tikėtis suprasti ir pradėti efektyviau planuoti, kiek ir kam savivaldybės turėtų išleisti. Išlaidų stebėsena leistų įvedus siūlomą metodiką, tikslinti išlaidų poreikio apskaičiavimą ir artėti prie standartinių kaštų metodo, naudojamo daugelyje pažangiausių valstybių.

Nauja savivaldybių biudžetų nustatymo metodika remiasi fiskalinio trūkumo principu. Iš visų savivaldybės ar jai priskirtų pajamų bendros sumos atėmus bendrą išlaidų poreikį, gauta suma vadinama fiskaliniu trūkumu. Siūloma, jog savivaldybės, kurių pajamos viršija jų išlaidų poreikį, taptų donorais ir tam tikrą dalį perviršio atiduotų savivaldybėms su fiskaliniu trūkumu. Kitoms savivaldybėms, kurių išlaidos viršija pajamas,  fiskalinį trūkumą siūloma mažinti iki sutarto išlyginimo laipsnio. Įvedant naują sistemą, reikalinga darbo grupė tam, kad būtų priimti tinkamiausi ir gerąsias praktikas atitinkantys sprendimai dėl metodikos specifikos.

Reforma pagerins Lietuvos investicinę aplinką ir užtikrins objektyvų savivaldybių biudžetų sudarymą. Pirmiausiai teisingesnė finansavimo sistema motyvuos savivaldybes taupyti. Tai sumažins įtampą tarp skirtingų savivaldybių grupių ir sudarys sąlygas bendradarbiauti siekiant regioninių augimo tikslų. Didesnis regioninis konkurencingumas sudarys alternatyvą Vilniui, kuomet privatus investuotojas renkasi investicijų vietą. Be to, sutaupytos lėšos galės būti panaudojamos tolimesniam konkurencingumo didinimui. Savivaldybės besidomintiems investuotojams galės pasiūlyti paskatas, mokestines lengvatas, klasterių ekosistemas, inkubatorius, prisidėti prie LEZ ir pramonės parkų vystymo. Privačios investicijos tiesiogiai padidins savivaldybės teritorijoje gaunamas pajamas, todėl vietinė savivaldą iš karto matys finansinę investicijų naudą ir atsipirkimą.

Daugiau apie siūlymą skaitykite: ČIA

Apie projektą bei įžvalgos iš Lietuvos ir užsienio: ČIA