„Kurk Lietuvai“ dalyvės Ieva Česnulaitytė ir Greta Juodokaitė vykdo projektą „Viešojo sektoriaus renginių naudos ir rezultatų matavimo efektyvinimas, siekiant didinti šalies ūkio konkurencingumą“. Savo pirmąja studija merginos apžvelgia Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų organizuojamų renginių ir renginių programų planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo teorinį pagrindą ir praktinę situaciją – naudojamas renginių planavimo metodikas bei renginių vadybos principus ar įrankius.

Pirmiausia šioje analizėje apžvelgiama strateginio planavimo metodika ir renginių vadybos teorija, bei 6 Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų, organizuojančių renginius viešajame sektoriuje, pavyzdžiai: „Investuok Lietuvoje” renginiai, „Login Startup Fair”, „Globali Lietuva” renginiai, „Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas”, „Už saugią Lietuvą”, „Vilnius – Europos kultūros sostinė”. Šie pavyzdžiai išnagrinėti keliais pjūviais – renginio planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapuose. Analizėje padaryta išvada, kad strateginio planavimo metodika yra naudojama labai dažnai, tačiau rečiau pasitelkiami renginių vadybos metodai, kurie galėtų užtikrinti, jog renginių potencialas būtų kuo labiau išnaudojamas ir poveikis pamatuojamas.

Kalbant apie komunikacijos patirtis, renginių grupės/programos (pvz.: „Už saugią Lietuvą”) dažnai turi iškeltus komunikacinius tikslus, tiek vietiniuose tiek užsienio kanaluose. Mažesnių renginių kaip priemonių tarpe komunikacinių tikslų išsikėlimas nėra itin paplitusi praktika, o jei tokie tikslai iškeliami, beveik visada tikslas tiesiog būna būti paminėtiems žiniasklaidos priemonėse; retais atvejais numatomas siekiamas sklaidos dydis ar kokioje spaudoje ir kokios žinutės turi pasirodyti.

Renginio įgyvendinimo metu stebėsena vykdoma tik iš organizacinės pusės – vyksta komandos pasitarimai ir sekama ar darbai atliekami laiku, tačiau stebėsena, kuri padėtų įvertinti kokybę ir efektyvumą siekiant uždavinių, nėra vykdoma, dažniausiai dėl to, kad nėra nustatytų kokybinių kriterijų. Kokybinių rodiklių stebėsena renginio ar programos įgyvendinimo eigoje leistų laiku reaguoti ir užtikrinti numatytų ar dar geresnių rezultatų pasiekimą.

Renginio vertinimo etape dažniausia praktika – dalyvių apklausos ir renginio aptarimas su komanda. Platesniam ir detaliam renginio ar programos tyrimui ir vertinimui, dažnai nėra numatyti jokie resursai, todėl nėra aiškus ilgalaikis ir trumpalaikis poveikis, investicinė grąža ir neaiškus renginių ar programų palikimas (angl. legacy).

Išanalizavus skirtingus pavyzdžius paaiškėjo, jog Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų organizuojamų renginių vertinimas turi trūkumų ir yra silpnoji vieta renginių vadybos cikle. Tam turi įtakos įvairūs veiksniai: lėšų ir žmogiškųjų išteklių stygius, integruoto vertinimo proceso nebuvimas nuo pat programos pradžios, nepakankamas vertinimo kuriamos naudos ir galimybių suvokimas, patogių universalių įrankių poveikiui matuoti trūkumas. Be to, nesuformuotas įprotis perduoti sukauptas žinias, informaciją ir patirtį smarkiai kenkia bendrai renginių organizavimo viešajame sektoriuje organizacinei atminčiai. Dar viena problema – tai renginių organizavimo specialistų trūkumas, mat renginių organizavimas viešajame sektoriuje gula ant pečių daugybei skirtingų specialistų iš įvairių departamentų.

Rezultatų ir poveikio vertinimo trūkumas organizuojant viešojo sektoriaus renginius yra problematiškas dar ir todėl, kad nežinant, kas potencialiai gali būti pasiekiama renginiais bei kas pasiekiama iš tiesų, viešojo sektoriaus atskaitomybė piliečiams šiuo klausimu tampa labai ribota. Skaidrumo, vertės ir rezultatų pamatavimo poreikis viešajame sektoriuje parodo, jog reikalingi praktiškai pritaikomi, reikalaujantys minimalių resursų matavimo įrankiai bei metodai, skirti rinkti objektyvią, kiekybiškai bei kokybiškai išmatuojamą ir palyginamą informaciją. Apžvelgus esamą situaciją, toliau projekto metu bus rengiamos rekomendacijos dėl efektyvaus renginių vertinimo, kuris padėtų geriau išnaudoti renginių potencialą ir prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo.

Gretos ir Ievos analizę bei daugiau informacijos apie projektą rasite čia.