Verslo pasaulyje, arši konkurencija dėl aukščiausias kompetencijas turinčių srities specialistų arba talentų yra aktuali tema nuo 1990-ųjų pabaigos, tačiau XXI a. kova dėl talentų persikėlė į globalią erdvę – talentų pritraukimo strategijas pradėjo rengti miestai, regionai ir šalys.
Ar talentų pritraukimas yra aktuali tema Lietuvoje?
Spartūs emigracijos mastai Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį lėmė tai, kad Lietuvą užklupo naujas iššūkis žmogiškųjų išteklių srityje – protų nutekėjimas. Beveik 70 procentų šiandieninių šalies įmonių stokoja aukštos kvalifikacijos specialistų, o šešios iš dešimties įmonių dėl šios priežasties yra priverstos atsisakyti planų plėsti veiklą.
Be to, per artimiausius penkiolika metų Lietuvoje prognozuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas daugiau nei ketvirtadaliu, o pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tikėtina, išaugs daugiau nei 22 procentais. Lietuvos visuomenės senėjimas – dar viena priežastis, kodėl netolimoje ateityje talentų pritraukimas į Lietuvą bus naudingas įrankis, leidžiantis užpildyti laisvas darbo vietas ir sušvelninti šalies darbo jėgos senėjimo padarinius.
Nors per paskutinius ketverius metus su gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų (STEM) sritimis susijusiuose verslo sektoriuose buvo sukurta daugiau nei 26,5 tūkstančių naujų darbo vietų, tačiau per tą patį laikotarpį studentų, pasirinkusių studijuoti STEM dalykus, skaičius sumažėjo daugiau nei 5 tūkstančiais. Skirtumas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausos ir pasiūlos išsivysčiusiose šalyse gali būti sėkmingai kompensuojamas šalyje pradėjus proaktyvią talentų pritraukimą skatinančią politiką.
Ar mes dar spėjame įsitraukti į globalią kovą dėl jų ir ar turime tam gebėjimų?
Pasaulio konkurencingumo reitinge 2015 – 2016 (angl. Global Competitiveness Report) Lietuva užima 108-ąją vietą iš 140-ties valstybių pagal šalies gebėjimus išlaikyti talentus bei 116-ąją vietą iš 140-ties valstybių pagal šalies gebėjimus pritraukti talentus.
Sudėtinga žmogiškųjų išteklių situacija Lietuvoje ir ateities perspektyvos darbo rinkoje skatina neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, ieškoti sprendimų ir priemonių, kurios leistų sėkmingai pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje. Talentų pritraukimas į šalį padeda aprūpinti įmones žmogiškaisiais ištekliais, sudaro palankias sąlygas plėsti verslą, kvalifikuota darbo jėga pagerina šalies patrauklumą investicijoms, aukštos kvalifikacijos specialistai gali pasidalinti žiniomis ir įgūdžiais, leidžiančiais pagerinti pasitenkinimą įmonės gaminamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, padeda užmegzti ilgalaikius santykius su klientais.
Danija apskaičiavo, kad 1000 pritrauktų bei išlaikytų studentų prie valstybės finansų prisidėtų apie 100 milijonų eurų per metus. Vidutinis atvykęs aukštos kvalifikacijos darbuotojas prisideda prie Danijos ekonomikos apie 121,000 eurų. Tai yra akivaizdi ekonominė nauda šaliai.
– Marcus Andersson ir Adrian Solitander, 2014
Regioniniu ir globaliu mastu stiprėjant konkurencijai dėl talentų, turime pasinaudoti kiekviena galimybe pritraukti kompetentingus specialistus iš užsienio ir didinti Lietuvos, kaip talentams patrauklios šalies įvaizdį. Talentai galėtų būti ir kertinis Lietuvos ekonomikos strategijos ramstis. Siekdama būti konkurencinga globalioje rinkoje, Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, ypač tokius, kurie galėtų padėti stiprinti prioritetinius ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, gyvybės mokslai ar informacinės technologijos. Jie taip pat galėtų padėti ir iškilti naujoms sritims, prisidedančioms prie šalies ekonomikos augimo, kaip, pavyzdžiui 2014-2015 m. Lietuvoje sustiprėjęs žaidimų kūrimo sektorius.
Pritraukiant talentus būtinas bendras šalies institucijų darbas užtikrinat ne tik, kad būtų sukurtos geros darbo, investavimo bei gyvenimo sąlygos specialistams ir jų šeimų nariams, bet ir skirti didelį dėmesį Lietuvos žinomumo ir konkurencingumo regioniniu ir globaliu mastu didinimui. Privalome būti ne tik ne prastesni nei mūsų konkurentai, bet visa galva geresni. Kodėl negalėtumėme galvoti taip pat ambicingai kaip Singapūras, kuris siekia, kad geriausius pasaulio universitetus baigiantys specialistai apie Singapūrą galvotų ne tik kaip apie idealią lokaciją tolimesnei profesinei karjerai, bet kaip apie vienintelį galimą pasirinkimą!
Ramūnas Dzemyda ir Ugnė Kerdokaitė
EN