Iš Kaišiadorių kilusi trisdešimtmetė technologijų perdavimo specialistė studijavo ir sėmėsi patirties ne vienoje pasaulio šalyje. Moksliniai gebėjimai, talentas biologijai pedagogų įžvelgti dar mokykloje. Velionei mokytojai Daivai Sidarienei, įkvėpusiai pasirinkti biologijos pakraipos studijas ir mokslininkės kelią, K. Kurgonaitė dedikavo savo daktaro disertaciją. Per daktaro disertacijos gynimą Drezdeno technikos universitete K. Kurgonaitė buvo pasipuošusi lietuvišku tautiniu kostiumu.
Biotechnologijos amžius
LŽ pašnekovė prisiminė, kad dar mokantis Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje (dabar – gimnazija) jai labai patiko biologija. Kai devintoje klasėje vyko profiliavimas, didelę įtaką turėjo mokyklos direktoriaus Stanislavo Berniko, dėsčiusio biologiją žemesnėse klasėse, pasakyti žodžiai, kad XXI amžius – biotechnologijos amžius. Būtent šioje srityje bus padaryta daugiausia išradimų ir pasiekta didžiausia pažanga. Todėl moksleiviai, kurie pasirinks tokį profilį, daug laimės ir visada turės darbą.
„Kai rinkausi profilį, klausiau mokytojų, kam, jų manymu, aš turiu talentą. „Biologijai“, – patikino biologijos mokytoja D. Sidarienė. Ji iš tikrųjų buvo ir mentorė, ir Mokytoja. Jai esu dėkinga už įkvėpimą studijuoti mokslinę specialybę“, – sakė K. Kurgonaitė.
Pasirinkusi gamtos mokslų pakraipą, moksleivė vyresnėse klasėse gilinosi į biologiją, chemiją, fiziką ir turėjo tikslą Vilniaus universitete (VU) studijuoti molekulinę biologiją.
Suomija, Japonija, Anglija, Vokietija
VU studentė per „Erasmus“ mainų programą pusę metų mokėsi ir Helsinkio universitete Suomijoje. Ten nustebino kur kas laisvesnis, interaktyvesnis dėstytojų ir studentų bendravimas. Studijos, pagrįstos pačių studentų aktyvumu, savarankišku darbu. Kiekvienos paskaitos pradžioje ir pabaigoje 15 minučių skiriama klausimams, kas liko neaišku iš ankstesnės ir ką tik skaitytos paskaitos. Studentams mokytis sukurtos labai palankios sąlygos, turtingos bibliotekos laisvai prieinamos 24 valandas per parą.
Baigusi bakalauro studijas, K. Kurgonaitė laimėjo Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos industrinių mainų programos „Vulcanus in Japan“ stipendiją. Kasmet maždaug 40 talentingų jaunųjų mokslininkų iš ES, įveikusių kelis sudėtingos atrankos etapus, suteikiama galimybė vienus metus stažuotis kurioje nors Japonijos pramonės kompanijoje. Lietuvė buvo priimta į farmacijos įmonę „Amino Up Chemical“, bendradarbiaujančią su Hokaido universitetu imunologijos srityje.
„Tie metai Japonijoje, Saporo mieste šiaurinėje Hokaido saloje, buvo patys įdomiausi, – prisiminė pašnekovė. – Šalis garsėja inovacijomis ir aukštosiomis technologijomis. Labai norėjau ten nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų yra. Dirbdama kompanijoje „Amino Up Chemical“, turėjau galimybę šiek tiek laiko praleisti ir Hokaido universitete, todėl mačiau, kokia yra darbo ir studijų kultūra šioje šalyje. Unikali patirtis tiek profesiniu, tiek kultūriniu požiūriu.“
Asmeninio albumo nuotrauka.
Grįžusi į Europą, K. Kurgonaitė toliau studijavo biomediciną Niukastlo universitete Jungtinėje Karalystėje. Pasak lietuvės, šiame universitete labai stiprios biomedicinos magistro studijos. Kiekvienai temai dėstyti kviečiamas vis kitas profesorius, toje srityje atliekantis pažangiausius tyrimus, kad iš savo patirties papasakotų, kas naujausia padaryta. Vienų metų magistrantūra itin intensyvi – ir teorinis kursas, ir praktinis tiriamasis darbas laboratorijoje.
Niukastlo universitetas bendradarbiauja su Vokietijos aukštosiomis mokyklomis. 2009 metais gabiai magistrei buvo pasiūlyta tęsti doktorantūros studijas elitiniame Drezdeno technikos universitete. Jam priklausančiame Drezdeno regeneracinės terapijos centre doktorantė įsitraukė į fundamentaliųjų tyrimų grupę, kuri siekė nustatyti signalinių kelių aktyvacijos mechanizmą, atsakingą už ląstelių dauginimąsi ir dalijimąsi. Kaip aiškino tyrėja, jei šis procesas sutrinka ir tampa nevaldomas, gali išsivystyti vėžinės ligos. K. Kurgonaitė tyrė būtent kraujo vėžio ląstelių aktyvacijos mechanizmą, kokiu būdu jo veikla sutrinka įvykus hiperaktyvacijai, kad išsivysto kraujo vėžys.
„Doktorantūros studijos truko ketverius su puse metų. Vokietijoje jos ilgesnės nei kitur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Tiesiog tokia praktika taikoma šalyje. Doktorantūra – labai individualus procesas. Vykdomas tiriamasis projektas, pačioje pradžioje su vadovu aptarus išsikeltus tikslus, o jo pabaigoje norima turėti kokį nors apčiuopiamą rezultatą. Doktorantai turi būti paskelbę gana aukšto reitingo publikacijų“, – pasakojo buvusi doktorantų asociacijos pirmininkė.
Didžiulis pramonės potencialas
Pernai gruodį K. Kurgonaitė apgynė gyvybės mokslų daktaro disertaciją „Interleukino – 4 receptoriaus endocitozė ir signalizacija“ ir liko Vokietijoje podaktarinei stažuotei. Jaunoji tyrėja dar studijuodama susidomėjo mokslo komercializavimu, todėl įsitraukė į septynių ES šalių 2012-2014 metais įgyvendinamą projektą, kurio tikslas – keistis gerąja technologijų perdavimo patirtimi gyvybės mokslų srityje.
„Šios srities sukuriamos ir atrandamos inovacijos yra sunkiausiai komercializuojamos, nes daugiausia vykdoma fundamentaliųjų tyrimų, priešingai, pavyzdžiui, nei inžinerijos srityje, kur dažniausi – taikomieji tyrimai. Fundamentaliųjų tyrimų sukuriamos inovacijos būna dar tokios ankstyvos stadijos, kad labai ilgai užtrunka ir reikia daug investicijų, kol gaunami pramonei pritaikyti produktai, – aiškino pašnekovė. – Todėl reikalingi vadinamieji technologijų perdavimo skyriai, kuriuose dirba profesionalai, padedantys mokslininkams atskleisti, kad jų sukurta inovacija iš tikrųjų turi didžiulį potencialą tapti pramonės produktu, bei rasti finansavimą tai inovacijai kurti ir plėtoti iki tokio produkto, kuris būtų pritaikomas pramonėje: farmacijos, biotechnologijos ar medicinos prietaisų įmonėse.“
Dr. K. Kurgonaitė dirbo Drezdeno technikos universiteto Technologijų perdavimo skyriuje. Vokietija vadovauja ES projektui. Kiti jo dalyviai – Londono imperatoriškasis koledžas (Jungtinė Karalystė), Vrije universitetas Briuselyje (Belgija), Katalonijos biotechnologijos tyrimų centras (Ispanija), Tartu universitetas (Estija), Ostravos regiono universitetas (Čekija), Tarptautinis molekulinės ir ląstelės biologijos institutas Varšuvoje (Lenkija).
Į bendradarbiavimą įtrauktos ir tų miestų ar regionų valdžios institucijos, kad būtų žmonių, kurie turi galios ir išmano teisinius dalykus, šiuo požiūriu gali prisidėti prie efektyvios technologijų perdavimo sistemos sukūrimo. Pavyzdžiui, projekte kartu su Tarptautiniu molekulinės ir ląstelės biologijos institutu dalyvauja Varšuvos miestas, kad užsimezgęs bendradarbiavimas būtų plėtojamas toliau. Miestas labai svarbus priimamant sprendimus, ypač jei reikia koreguoti teisinę bazę.
Naudinga Lietuvai
Atliekant praktiką „Amino Up Chemical“ kompanijoje Sapore, Japonijoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
„Kai pateikiau paraišką programai „Kur Lietuvai“, turėjau viziją dirbti būtent technologijų perdavimo, mokslo komercializavimo srityje. Tikiuosi, kad mano įgyta patirtis ir užmegzti ryšiai su septyniais ES partneriais bus naudingi Lietuvai“, – sakė technologijų perdavimo specialistė.
Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės pirma keturių mėnesių rotacija – Mokslo inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA). Geriau susipažinti, kokia padėtis Lietuvoje skatinant mokslo komercializavimą, dr. K. Kurgonaitei padėjo ir neseniai Vilniuje vykęs tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“. Jo tikslas kaip tik ir buvo suvesti mokslininkus su verslo žmonėmis, kad galėtų apsikeisti įžvalgomis, problemomis, užmegzti ryšius tolesniam bendradarbiavimui.
„Matau, kad Lietuvoje labai daug diskutuojama ir noriai dirbama mokslo komercializavimo, mokslininkų verslumo skatinimo linkme, – kalbėjo sugrįžėlė. – Ne veltui jau antrą kartą surengtas „Life Sciences Baltics“ forumas. Tikrai geras ir naudingas renginys sutraukė daugybę dalyvių.“
Argentinietiškas tango ir užsienio kalbos
Beveik devynerius metus gyvendama svetur K. Kurgonaitė buvo aktyvi užsienio lietuvių bendruomenių narė. Kita vertus, kad ir kur gyveno, stengėsi išmokti tos šalies kalbą. Lietuvė įsitikinusi, kad labai svarbu mokėti užsienio kalbų. Pati labai gerai moka angliškai – darbinę mokslo kalbą. Išmoko vokiškai ir norėtų toliau tobulinti šios kalbos įgūdžius. Moka rusiškai. Turi japonų ir prancūzų kalbos pagrindus.
„Visus metus mokiausi japonų kalbos. Tiesa, dabar gerokai primiršau, nes grįžusi iš Japonijos jos nebevartoju. Svajoju toliau mokytis prancūzų kalbos. Toks būtų mano pomėgis, nors talento kalboms turbūt visai neturiu“, – juokėsi pašnekovė.
Kitas K. Kurgonaitės pomėgis išlikęs nuo vaikystės, nuo darželio laikų. Kiek save atsimena, šoko tautinius šokius. Noras šokti niekur nedingo. Tik dabar mokslininkė šoka argentinietišką tango.
Šaltinis: www.lzinios.lt
EN