Žaliosios infrastruktūros integravimas į miestų planavimą

Problema

Miestai yra nuostabi mūsų žmonijos pažangos išraiška, tačiau čia atsiranda ir nemažai esminių mūsų civilizacijos problemų. Visiems žinoma, kad užterštumas, triukšmas, ramių erdvių trūkumas negatyviai veikia fizinę ir psichologinę gyventojų sveikatą. Be kita ko, dėl sutrikdyto dirbtinės ir natūralios aplinkos balanso, miestai yra linkę sustiprinti klimato kaitos keliamą žalą – kaip karščio bangas, staigius kritulių kiekius. Be atsirandančių problemų žmonėms, miestai jau seniai alina ir augalijos ir gyvūnijos ekosistemas, į kurias jie yra įsiterpę. O COVID-19 pandemijos kontekste mokslininkai vis daugiau kalba ir apie tai, kad ekosistemų sveikata ir mūsų pačių sveikata tarpusavyje yra stipriai susijusios.

Nepaisant to, miestai sparčiai plečiasi ir plėsis toliau. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ES buvo išbetonuota maždaug 8 000 km2 – tai reiškia, kad tik per 10 metų nenatūralių plotų padaugėjo 5%. Vilniaus mieste tarp 2007 ir 2014 metų nepralaidžių dangų plotas išaugo 12%. Ir nors šiuo metu mūsų didieji miestai, palyginus su kitais panašaus dydžio ES miestais, dar tebėra gana žali, jau dabar daugiau nei trečdalis vilniečių teigia, kad žaliosios erdvės jiems yra sunkiai pasiekiamos.

Tačiau strategiškam, tvariam šių iššūkių sprendimui nebūtina užkirsti kelią miestų plėtrai. Vis daugiau miestų atsigręžia atgal į gamtą, sėkmingai ją integruodami savo teritorijų planavime per žaliosios infrastruktūros konceptą. Žaliosios infrastruktūros elementai – tai ne tik miškai, želdynai, upės ir kiti vandens telkiniai, bet ir žalieji stogai, fasadai, tvarios paviršinio vandens surinkimo sistemos. Visi kartu jie teikia aibę ekosisteminių paslaugų – ne tik ekologinę ir rekreacinę funkcijas, bet ir apskaičiuojamą ekonominę naudą, kuri dažnai atsieina pigiau, nei tokias pačias funkcijas atliekanti dirbtinė – pilkoji – infrastruktūra. Apskaičiuota, kad Niujorko mieste medžiai, sumažindami gyvenamosios energijos ir nuotekų sąnaudas, sutaupo 5,7 mlrd. USD.

Stiprus, nefragmentuotas žaliosios infrastruktūros tinklas kuo greičiau turėtų tapti visų Lietuvos didžiųjų miestų urbanistiniu prioritetu, taip užtikrinant, kad jo teikiamų naudų potencialas yra kuo geriau išnaudojamas žmonių ir gamtos gerbūviui skatinti, kol tai padaryti dar nėra per vėlu.

Tikslas

Sukurti įrankį, kuris padėtų sprendimų priėmėjams, vystytojams ir visuomenei kuo tiksliau įvertinti žaliosios infrastruktūros teikiamą naudą, ir užtikrinti kokybišką ir nefragmentuotą jos tinklo kūrimą urbanizuotų teritorijų vystyme.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Gaudrė Znutaitė

2020/21

Gintarė Kapočiūtė

2020/21

Ignas Kazlauskas