Valstybinė miškų urėdija per metus miškuose surenka apie 1000 tonų atliekų, o akcijos “Darom” metu 2021 m. surinkta dar 770 tonų. Toks kiekis prilygsta maždaug 12-os mėlynųjų banginių – didžiausių planetos gyvūnų – svoriui arba maždaug 90-ies dviaukščių 200 m2 karkasinių namų svoriui. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per 2021-uosius metus iš brakonierių konfiskavo net 50 kilometrų draudžiamų naudoti tinklų – pakankamai ištiesti per visą Neringos miesto savivaldybę, t.y. nuo Jūrų muziejaus iki sienos su Kaliningradu. O jei tokį tempą palaikytume ir ateinančiais metais, po 30 metų brakonierių tinklais galėtume apjuosti visą Lietuvą. Žvelgiant globaliai, tai yra viena iš didelės problemos priežasčių – pagal tam tikras prognozes, kurias galite peržiūrėti interaktyviai, iki 2048 m. pasaulio vandenys gali likti be žuvų. 

Egzistuojanti problema yra įvairialypė. Internete šiandien yra vykdoma prekyba saugomų ir invazinių rūšių gyvūnais ir augalais, draudžiamais medžioklės ir žūklės įrankiais, siūlomas atliekų ir nuotekų vežimas ir tvarkymas, automobilių ardymas neturint tam reikiamų leidimų, iškastinių gamtos išteklių naudojimas ir pardavimas neturint tam teisės. Ir tai nėra nuolatos (24/7) prižiūrima erdvė. Aplinkos apsaugos departamento specialistams sudėtinga vykdyti skelbimų portalų priežiūrą – ji šiuo metu vykdoma rankiniu būdu, nereguliariai, nors skelbimų kasdien vis daugėja. Todėl darosi vis sunkiau užtikrinti pakankamai žmogiškųjų resursų skelbimų paieškai ir efektyviai panaudoti pareigūnų kompetencijas. Kita problemos pusė yra ta, kad iš dalies gyventojai neturi galimybės lengvai priimti informuotą ir teisingą sprendimą, internete renkantis prekes ir (ar) paslaugas. Pavyzdžiui, neretai internete besiskelbiantys atliekų vežėjai ne tik neturi teisės surinkti atliekų iš gyventojų ir (ar) jas tvarkyti, bet ir tų atliekų patys netvarko, o išmeta miškuose, pakelėse. Galite patys tuo įsitikinti – pabandykite paskambinti atliekų vežėjams besiskelbiantiems skelbimų portaluose ir paklauskite ar jie yra registruoti privalomajame Atliekų tvarkytojų valstybės registre, t.y. ar turi ATVR kodą, ir skaičiuokite, kiek iš jų iškart nutrauks skambutį. Kitas pavyzdys galėtų būti interneto skelbimų portaluose pardavinėjami augalai, gyvūnai, gyvūnų kailiai, iškamšos, ragai ir pan. – ar esate tikri, kad tai nėra į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukta rūšis? 

Pradėtas webcrawler įrankio kūrimas bei sukurta nauja atliekų išvežimui skirta kategorija skelbiu.lt. Projekto tęstinumą užtikrina Aplinkos apsaugos departamento komanda.