Valstybės valdomų įmonių socialinės atsakomybės skatinimas

Problema

Socialiai atsakingas verslas pamažu tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo. Jungtinės Tautos apibūdina įmonių socialinę atsakomybę per trijų dimensijų pusiausvyrą: ekonominio augimo, socialinės gerovės ir aplinkos klestėjimo.

Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a). Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b). Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių – t. y., ketvirtadalį viso valdomo turto (Kell 2018).

LR Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos. Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose – pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Iš visų skaidrumo kriterijų šis buvo įvertintas prasčiausiai.

Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos – darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas. Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje. Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse. Taip pat kitose šalyse įmonių socialinės atsakomybei skatinti yra dažnai pasitelkiamas dalinimasis gerąja praktika. Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė, nežinant apie anksčiau minėtus privalumus. VVĮ socialinės atsakomybės taikymas galėtų atspindėti Lietuvos tikslus tapti darnesne šalimi, būti pavyzdžiu privačiam verslui bei plačiajai visuomenei.

Crane, A. McWilliams, D. Matten, J. Moon, D. Seigel (Eds.). 2008. The Business Case for Corporate Social Responsibility. The Oxford Handbook on Corporate Social Responsibility (p. 83-112). Oxford University Press: Oxford.

Kell, George. 2018. The Remarkable Rise of ESG. Forbes.

NASDAQ Baltic. 2019a. NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas.

NASDAQ Baltic. 2019b. Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksas su komentarais.

Tikslas

Pagrindinės projekto įgyvendinimo kryptys ir tikslai yra padėti ir skatinti VVĮ savo veikloje pritaikyti socialinės įmonių atsakomybės principus bei užtikrinti efektyvią vertinimo ir stebėsenos sistemą.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2018/19

Marta Misiulaitytė

2018/19

Agnė Buraitytė

2018/19

Eleonora Lekavičiūtė