Upės visame pasaulyje patiria žmonių veiklos įtakotą spaudimą ir vienas svarbiausių faktorių, lemiančių prastą upių būklę Europoje ir užkertantis kelius dešimtims migruojančių žuvų rūšių, yra upių tėkmės ribojimas užtvankomis ir kitais statiniais (ES Vandens pagrindų direktyva). Tuo tarpu Lietuvoje, anot aplinkos apsaugos agentūros, net 82,6 % upių yra paveiktos užtvankų ir tiesinimo.

Praktika Lietuvoje rodo, jog užtvankos daro tiek socio-ekonominę, tiek ekologinę žalą. Finansinė užtvankų našta dažniausiai krenta ant savivaldybės administracijos pečių, kadangi dėl netvarkingų užtvankų įvyksta avarijos, kuriose nukenčia žmonių sveikata, turtas ir aplinka. Tokių avarijų kasmet įvyksta 1-2. Pagal vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės privalo rūpintis ir tvarkyti šiuos sovietinius palikimus, nors užtvankos retai atlieka savo pirminę funkciją. Vienos užtvankos išlaikymas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų per metus iš savivaldybės biudžeto.

Užtvankos taip pat kelia žalą gamtai. Šios kliūtys keičia upės ekosistemą, padarydamos ją labiau panašią į tvenkinio, nei į upės. Užtvenkus upę pasikeičia upės gylis, temperatūra, greitis, maisto medžiagų ir gyvūnų judėjimas, populiacijų vientisumas bei kiti svarbūs natūralios upės aspektai. Dėl pasikeitusios ekosistemos padidėja ligų ir parazitų grėsmė, kadangi žuvys pradeda būriuotis išplatėjusioje upės dalyje virš užtvankos. Taip užtvankos stipriai įtakoja nusistovėjusius kompleksinės sistemos procesus.

Atsakas į tai yra Europoje vykstantis upių išlaisvinimo iš užtvankų judėjimas. Organizacijos „Dam Removal Europe“ skelbiamais duomenimis (2020), Europoje jau pašalintos beveik 5000 užtvankų. Lyderėmis šioje srityje yra tokios Vakarų Europos šalys kaip Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Ispanija, o šalia jų vietą dabar užima ir Lietuvos kaimynė Estija, kurioje vykdomas užtvankų demontavimo projektas siekiant atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir kitoms žuvims. Estijos Aplinkos apsaugos agentūra taip pat įvertino, kad atverto Pernu upės baseino potencialas yra 48 000 lašišų mailiaus per metus, kas kiekvienais metais turi atnešti 1.5 mln. eurų į šalies biudžetą (Aplinkos Apsaugos Agentūra, 2019).

Sekant geruoju Estijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių pavyzdys rodo, kad užtvankų demontavimas yra ne tik užtikrintas kelias atgaivinti nykstančių žuvų rūšis, bet ir esminė priemonė gerinant vandens telkinių kokybę, būdas šalims sutaupyti užtvankoms palaikyti ir atnaujinti išleidžiamus pinigus bei biudžetą papildyti naujomis įplaukomis iš atvertose upėse vystomo tvaraus turizmo ir žuvininkystės.

Lietuvoje skaičiuojama apie 1500 užtvankų, kurios užkerta kelią žuvų judėjimui aukštyn arba žemyn upe. Mūsų šalyje bandymai demontuoti upių užtvankas kol kas nebuvo sėkmingi – galime pasigirti dviem 2020 m. planuojamomis demontuoti užtvankomis. Šis procesas Lietuvoje yra itin naujas, dėl to trūksta aiškaus užtvankų demontavimo procesų žemėlapio, socio-ekonominių ir ekologinių skaičiavimų apie naudą skirtingais atvejais, bendros vizijos ir tikslų bendradarbiaujant tarp skirtingų institucijų.