Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos padidėjimas atmosferoje yra susijęs su žmogaus veikla, dėl kurios šyla atmosfera, vandenynai ir sausuma⁠. Klimato kaita pasireiškia ekstremalių oro reiškinių suintensyvėjimu, sausromis, stipriomis liūtimis, karščio bangomis, kurios gali stipriai paveikti žemės ūkio sektorių visame pasaulyje⁠.  

Europos sąjunga (ES) norėdama įgyvendinti Paryžiaus susitarimo (The Paris Agreement) tikslus ir Europos žaliąjį kursą (EU Green Deal) ⁠, siekia tapti neutralia poveikiu klimatui. Europos Sąjungos valstybės narės susitarė apriboti ŠESD išmetimą sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, įskaitant žemės ūkio sektorių. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta, kad žemės ūkio sektorius turėtų sumažinti savo emisijas 11 % iki 2030 m., lyginant su 2005 m. lygiu, taip pat, jog iki 2025 m. turėtų būti sukurta ir pradėta taikyti ŠESD apskaitos sistema ūkių lygiu. 

Žemės ūkis tiesiogiai susijęs su klimato kaitos problemomis aplinkosaugos, ekonominiais ir socialiniais aspektais⁠. Kintantis klimatas daro įtaką žemės ūkio produktyvumui, o žemės ūkio veikla prisideda prie ŠESD išmetimo. Lietuvoje žemės ūkis yra svarbus sektorius, sudarantis 3,7 % metinio BVP bei ženklią dalį eksportuojamų produktų, o žemdirbystei tinkama žemė sudaro beveik pusę šalies ploto. Atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą visuomenei bei ekonomikai, esminiu aspektu tampa žemės ūkio prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas. Taikant tam tikras valdymo praktikas žemės ūkis gali ženkliai sumažinti ŠESD emisijas bei veikti kaip anglies dioksido absorbentas. Vis dėlto, dėl žemės ūkio kompleksiškumo ir sąsajos su gamtiniais elementais gali būti sudėtinga įvertinti tikslias emisijas ir absorbciją ūkiuose bei pagal tai parinkti skatinimo priemones. 

Lietuvoje, kaip ir kitose Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją priėmusiose šalyse, yra vykdoma nacionalinė ŠESD apskaita, taikoma visiems sektoriams. Tai – įrankis vertinant bendrą žemės ūkio situaciją, tačiau nacionalinei apskaitai renkami duomenys nesuteikia galimybės priimti spendimų ūkių lygmenyje ir suteikti individualios pagalbos ūkininkams prisitaikant prie kintančių klimato sąlygų. Ūkiuose vedama ŠESD apskaita padėtų ūkininkams įsivertinti savo veiklos taršumą bei pereiti prie klimatui draugiškesnių bei ūkio našumą didinančių praktikų. Tuo tarpu valstybę ŠESD apskaita įgalintų priiminėti faktais grįstus ir realybę atspindinčius politinius sprendimus.  

Šiame projekte siekiame išanalizuoti esamą ŠESD apskaitos situaciją žemės ūkyje ir remiantis užsienio patirtimis suformuoti strategiją ŠESD apskaitai ūkiuose įdiegti ir įgyvendinti.