Regioninio kibernetinės gynybos centro steigimas

Problema

Kibernetinės atakos ir milžiniškos duomenų vagystės vis dažniau atsiduria žiniasklaidos antraštėse. Pasaulio ekonomikos forumo visuotinių grėsmių ataskaitoje yra skelbiama, kad kibernetinių nusikaltimų padaroma žala pasaulinei ekonomikai 2021 m. gali siekti net 6 trilijonus JAV dolerių. Kibernetinių išpuolių nesustabdo sienos, o programišiai nėra lengvai įbauginami: jų atakų taikiklyje gali atsidurti tiek valstybinės institucijos, tiek verslas, tiek bet kuris iš mūsų besinaudojantis bet kokiomis skaitmeninėmis paslaugomis. Dėl to, kibernetinis saugumas nėra tik vieno subjekto ar vienos šalies klausimas, bet rimta problema reikalaujanti glaudaus bendradarbiavimo tarptautiniu mastu.

2020 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad aktyvėjanti priešiškų valstybių kenkėjiška veikla skaitmeninėje erdvėje kelia kibernetinių incidentų riziką Lietuvoje. Akcentuojamos ne tik operacijos susijusios su technine informacinių sistemų žvalgyba, bet ir didėjančios rizikos susijusios su 5G ryšio technologijų pritaikymu viešajame ir privačiajame sektoriuje bei pažeidžiamumų išnaudojimu tiekimo grandinėse. Nors tokio pobūdžio atakų žala Lietuvoje kol kas sąlyginai maža, pasaulinės kibernetinių atakų tendencijos leidžia manyti, kad ateityje šių atakų rizikų poveikis Lietuvos verslui ir šalies kritinei infrastruktūrai augs toliau.

Svarbūs Lietuvos užsienio partneriai gynybos srityje susiduria su tomis pačiomis kibernetinio saugumo problemomis. Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), šalies institucijos nuolatos kovoja su bandymais sutrikdyti jos rinkiminius procesus ir kenčia nuo išpirkų reikalaujančių kenkėjiškų virusų (angl. ransomware), o verslas sunkiai susidoroja su įsilaužimais, kurių metu yra pasisavinamos jų komercinės paslaptys. Tuo tarpu, kaimynai rytuose susiduria net su rimtesniais incidentais. 2019 m. spalį užsienio programišiai paralyžiavo Sakartvelo valstybines institucijas ir žiniasklaidos priemones siekiant destabilizuoti visuomenę ir kelti sumaištį, o 2016 m. žiemą dalis Ukrainos liko be elektros, kai kibernetinės atakos metu buvo laikinai sutrikdyta elektros skirstymo tinklų veikla. Augantis kibernetinių incidentų skaičius reikalauja tarptautinių pastangų koordinavimo siekiant pasiruošti naujai realijai.

Atsižvelgiant į tai, yra svarbu plėtoti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje su Lietuvos strateginiais partneriais, kaip JAV, bei įtraukti Rytų partnerystės nares, Ukrainą ir Sakartvelą, nes šios šalys kibernetinio saugumo srityje yra padidintos rizikos zonoje ir patiria didesnį spaudimą. O šiose šalyse pasikartoję scenarijai gali pasikartoti ir Lietuvoje.

Nacionalinėje kibernetinio saugumo strategijoje kaip vieną iš tikslų Lietuva yra įsivardinusi tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą ir tarptautinių įsipareigojimų kibernetinio saugumo srityje vykdymo užtikrinimą. Iš dalies šį tikslą Lietuva įgyvendina kurdama bendras Europos Sąjungos kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Įgyvendinti šį tikslą Lietuva gali ir vystydama praktines bendradarbiavimo galimybes su JAV ir Rytų partnerystės šalimis.

Regioninis kibernetinės gynybos centras (toliau – RKGC) būtų būtent ta jungtis galinti sustiprinti ir plėsti Lietuvos ir JAV dialogą kibernetinio saugumo srityje. RKGC galėtų tapti kompetencijų centru ir pagrindine bendradarbiavimo platforma regione, suteikiančia NATO valstybėms ir partnerėms galimybę prisijungti, keistis gerosiomis praktikomis kibernetinio saugumo srityje ir dirbti kartu kovojant prieš bendras kibernetines grėsmes. RKGC taip pat padidintų kibernetinio saugumo iniciatyvų ir projektų regione skaičių, skatintų naujų technologijų kūrimą bei prisidėtų prie regioninio kibernetinio saugumo kultūros formavimo ir didinimo. Be to, Lietuvai tai būtų puiki galimybė sustiprinti savo kaip regiono lyderės kibernetinio saugumo srityje poziciją.

Tikslas

Yra svarbu pasirengti bendram darbui daugiašaliame kontekste, dėl to yra būtina apsibrėžti RKGC teisinį ir organizacinį veiklos modelį. Šiam tikslui pasiekti projekto metu bus patikrinami turimi informacijos apsikeitimo kanalai bei identifikuojami esami trūkumai. Projekto pabaigoje bus paruošta teisinė bazė leidžianti užsienio ekspertams atvykti bei dirbti Lietuvoje ir įtvirtinti RKGC juridinį statusą.

Projekto failai

Dalyviai

2019/20

Justas Kidykas

2019/20

Gabrielė Bilevičiūtė