Mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia ryškėjančias gyventojų senėjimo tendencijas Europoje. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Funkcinis pajėgumas suprantamas kaip gebėjimas asmeniui tenkinti pagrindinius poreikius, mokytis, tobulėti ir priimti sprendimus, turėti galimybę judėti, kurti ir palaikyti santykius, būti naudingam visuomenei.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai,o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus. Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą. Nacionalinės sveikatos stiprinimo strategijos turėtų numatyti detalius ir kryptingus veiksmus vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatai stiprinti.