Kaip paskatinti verslą sudaryti geresnes sąlygas dirbančioms šeimoms vaikų priežiūrai? Kaip įveikti psichinės sveikatos sutrikimų stigmatizacijos iššūkius? Kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį? Šie klausimai yra tik keli pavyzdžiai iš aktualių klausimų, kylančių politikos formuotojams vis didesniu kompleksiškumu ir neapibrėžtumu pasižyminčiame pasaulyje. Juos dažniausiai yra mėginama spręsti teisinio reglamentavimo keliu, tačiau ar visada to pakanka?

Kaip teigia Bertelsmanno Stiftung fondo tvarios valdysenos tyrėjai (2018), susidūrus su viešosios politikos iššūkiais, dauguma EBPO ir ES valstybių vis dar neranda veikiančio sprendimų priėmimo modelio tvarios politikos įgyvendinimui. EBPO (2017) teigimu, prieš dešimtmetį įvykusi pasaulinė finansų krizė be kita ko išryškino tradicinių viešosios politikos formavimo būdų trūkumus. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje dažniausiai naudojamas viešosios politikos reguliavimo įrankis – teisėkūra.

Kad Lietuvoje kasmet yra pateikiama daug įstatymų projektų rodo Valstybinio audito ataskaita (2018), kurioje teigiama, kad Seimui kasmet yra pateikiama vidutiniškai 2-4 kartus daugiau įstatymų projektų nei kaimyninėse valstybėse. Net apie 50 % visų priimtų įstatymų yra svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka, kai tuo tarpu kaimyninėse valstybėse šis skaičius siekia nuo 5 iki 10 %. Negana to, didžioji dalis priimtų įstatymų – tai egzistuojančių įstatymų pataisos, išleistos koreguojant galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus (EBPO, 2015). Tačiau sprendžiant kompleksines problemas, be įstatymų, svarbu svarstyti ir alternatyvias priemones (pvz. socialines iniciatyvas, komunikacijos kampanijas), kurios padėtų dirbti ir su elgsenos pokyčiais.

Viena pagrindinių išvadų, pateiktų Bertelsmanno fondo parengtame tvarios valdysenos tyrime (Sustainable Governance Indicators, 2018) buvo ta, kad Lietuvoje reikia stiprinti valstybės tarnybos profesionalumą integruojant inovatyvias viešosios politikos (angl. policy) formavimo praktikas ir taip gerinti politikos įgyvendinimą. Žvelgiant į užsienio šalių praktiką, tvariausios viešosios politikos formavimo iniciatyvos yra tos, kurios į problemų sprendimo praktiką žiūri kompleksiškai, t.y. įtraukia platų ratą suinteresuotų šalių ir politikos formavimo procesą papildo inovatyviais sprendimų paieškos būdais. Kaip geruosius pavyzdžius galima pateikti Policy Lab UK (Jungtinė karalystė), EU Policy Lab (Europos Komisija), Experimental Finland (Suomija), kurios veikia kaip erdvė, apjungianti tarpdisciplininių elgsenos mokslų (angl. behavioral sciences), dizaino-modeliavimo (angl. design thinking), bei duomenų analitikos metodų integravimą į viešosios politikos formavimo praktikas. Politikos laboratorijų projektai padeda ne tik generuoti naujas idėjas sprendžiant kompleksines problemas, kurti į vartotoją orientuotas geresnės kokybės viešąsias paslaugas, bet ir taupyti valstybės lėšas.