Iki 2030 m. Lietuva siekia sumažinti žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją bent 11%, palyginti su 2005 m. Šiam tikslui pasiekti – svarbus tvarių žemės ūkio praktikų rinkinys, apimantis ne tik emisijų vengimą ir mažinimą, bet ir kompensavimą. Būtent anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) praktikų taikymas žemės ūkyje gali padėti šiuos aspektus įveiklinti ir pasiekti užsibrėžtų klimato tikslų.

Pagrindinės anglies kaupimo ūkininkavimo sritys, numatytos Europos Komisijos komunikate „Tvarūs anglies ciklai“, yra:

• miško įveisimas ir atkūrimas;
• agrarinė miškininkystė;
• tarpinių pasėlių ir antsėlių naudojimas, tausojamasis žemės dirbimas;
• tikslinis pasėlių pavertimas pūdymais arba nuolatinėmis pievomis;
• durpynų ir šlapynių atkūrimas.

Anglies kaupimo ūkininkavimo praktikos, visų pirma,  leidžia iš atmosferos pašalinti CO2 ir tvariai jį kaupti dirvožemyje organinės anglies pavidalu. Tokia klimatui draugiška žemės ūkio veikla per metus viename hektare vidutiniškai sukauptų 280 kg daugiau organinės anglies (28 g C/m2), lyginant su įprastine žemės ūkio praktika. Iš klimato kaitos pusės, tai per metus vidutiniškai sąlygotų papildomą 1027 kg CO2 sekvestraciją.

Antra, taikant anglies kaupimo ūkininkavimo praktikas ne tik prisidedama prie užsibrėžtų klimato tikslų, bet ir gerinama dirvožemio būklė, didinamas dirvožemio atsparumas ekstremalioms klimato kaitos sąlygoms, teigiamai veikiama biologinė (dirvožemio) įvairovė. Pavyzdžiui, Lietuvoje, atkūrus 6 % ariamų durpžemių, ŠESD emisijos iš žemės ūkio sumažėtų 53 %, o tuo pačiu būtų geriau sulaikomas ir filtruojamas vanduo, mažėtų dirvos erozija.

Trečia, anglies kaupimas dirvožemyje veikia kaip žaliasis verslo modelis, pagal kurį norintiems kompensuoti savo emisijas – suteikiama galimybė įsitraukti į anglies rinką ir perkant anglies kreditus iš žemės valdytojų, vykdančių anglies kaupimo ūkininkavimo praktikas, kompensuoti išmetamas emisijas. Už perėjimą prie tvaresnių žemės ūkio praktikų ūkininkams tokiu būdu padengiamos papildomos išlaidos ir sukuriamos papildomos finansinės paskatos tokią veiklą vykdyti ir toliau.

Anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvai sparčiai skinantis kelią į tvarių žemės ūkio praktikų viršūnę Europos lygmeniu, svarbu atsižvelgti į praktinius tokios iniciatyvos pritaikymo aspektus ir užtikrinti atsargumo (angl. precautionary) ir reikšmingos žalos nedarymo (angl. do no significant harm) principus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vietinei biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Dėl to, siekiant anglies kaupimo ūkininkavimo praktikas pritaikyti Lietuvoje, reikia įvertinti Lietuvos socialinį, gamtinį ir ekonominį kontekstą bei išanalizuoti tokių praktikų potencialą pritaikymui mūsų šalyje.