Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Sveikatos apsaugos ministerija

Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimas

2019 m. kovo 12 d. - 2019 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais, lietuviai yra nelinkę kreiptis profesionalios pagalbos. Pavyzdžiui, 2014 m. Lietuvoje užregistruota 4,7 % depresija sergančių žmonių, nors tais pačiais metais atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atskleidė, jog depresijos simptomus jaučia net 12% gyventojų. Su psichikos sveikata susiję rodikliai Lietuvoje yra prasti: didelis savižudybių skaičius (2017 m. – 26,4 atvejo/100 tūkst. gyventojų), psichotropinių medžiagų – ypač alkoholio – suvartojimas (2016 m. vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio). Tik 1% lietuvių depresiją gydosi nemedikamentinėmis priemonėmis, suvartojama daug raminamųjų vaistų, dažnai taip slopinant psichikos sveikatos sutrikimų simptomus, bet sutrikimų negydant.

Prastiems lietuvių psichikos sveikatos rodikliams didelę įtaką turi visuomenėje itin paplitusios negatyvios nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus ir tokius sunkumus patiriančius asmenis. Pavyzdžiui, manoma, kad bloga savijauta gali būti lengvai kontroliuojama, o kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos – neprasminga ir gėdinga, tai laikoma silpnumo ženklu. Asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų diagnozėmis laikomi neproduktyviais, nedarbingais, nenuspėjamais arba pavojingais.

Visuomenės gerove besirūpinančios šalys aiškinasi negatyvių nuostatų priežastis ir taiko efektyviausius būdus šioms nuostatoms mažinti. Deja, Lietuvoje itin trūksta duomenų apie tokių visuomenės nuostatų mastą ir pobūdį. Negatyvios nuostatos yra sustiprinamos ir kai kurių teisės aktų, įtvirtinančių, kad net lengvus psichikos sveikatos sutrikimus patiriantys asmenys negali užimti tam tikrų pareigų, jiems gali būti apribota teisė vairuoti, ne visuomet užtikrinamas pagalbos besikreipiančiųjų konfidencialumas.

LR sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyrius pradėjo savo veiklą tik 2018 m. spalio 15 d., kol kas nėra aiškios psichikos sveikatos stigmos mažinimo strategijos. Tačiau, siekiant užtikrinti psichikos sveikatos rodiklių gerinimą, būtina didinti visuomenės sąmoningumą bei mažinti diskriminaciją psichikos sveikatos klausimais. Negatyvių visuomenės nuostatų keitimas, gyventojų švietimas, teisės aktų pakeitimai prisidės prie visuomenės gerovės didinimo. Gyventojai drąsiau kalbės apie psichikos sveikatą, gebės lengviau atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus, teikti paramą. Laiku kreipiantis pagalbos mažės resursai skiriami psichikos sveikatos sutrikimų ir priklausomybių ligų gydymui, padidės gyventojų darbingumas.

Tikslas

Pasiūlyti ir įgyvendinti efektyviausias priemones institucinės stigmos ir negatyvių visuomenės nuostatų psichikos sveikatos srityje mažinimui.

Projekto eiga

2019/04/20

Atlikta esamos situacijos analizė

2019/05/20

Atlikta užsienio gerųjų praktikų analizė

2019/07/01

Pasiūlyti teisės aktų pakeitimai siekiant mažinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtį ir diskriminaciją

2019/08/01

Parengtas visuomenės negatyvių nuostatų psichikos sveikatos klausimais tyrimas

2019/08/15

Parengta nacionalinės internetinės platformos apie psichikos sveikatą koncepcija

2019/08/30

Atliktas su psichikos sveikatą susijusių nuostatų ir elgsenos tyrimas darbo aplinkoje

2019/09/06

Įgyvendinamos 5 psichikos sveikatos institucinės ir socialinės stigmos mažinimo priemonės

Projekto failai

Dalyviai

2018/19
Enrikas Etneris
Enrikas Etneris
2018/19
Monika Nedzinskaitė
Monika Nedzinskaitė
2018/19
Vaiva Gerasimavičiūtė
Vaiva Gerasimavičiūtė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis