Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Švietimo ir mokslo ministerija, Investuok Lietuvoje
Nacionalinė profesinio orientavimo sistema: tarpinstitucinis paslaugų teikimo modelis ir verslo įtrauktis
Problema
Dabartiniame pasaulyje darbo rinka yra dinamiška, pasiūla joje yra priversta vytis vis dažniau stebimus technologinius šuolius. Vieno karjeros kelio bei vienintelės darbovietės pasirinkimas dažnai nėra pakankamas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo raidoje, todėl visuomenėje tampa itin aktualus profesinio orientavimo (PO) klausimas, t.y. teikiamų ugdymo karjerai paslaugų prieinamumas bei kokybė (CEDEFOP, 2009). Tokioje kintančioje aplinkoje individams reikalingas ne tik esamų įgūdžių tobulinimas, tačiau ir gebėjimas daryti informuotus sprendimus, renkantis naujas karjeros kryptis bei ugdant naujas kompetencijas.
Nors ir susiduriama su darbo jėgos trūkumu, Lietuvoje nėra suteikiamos tinkamos ugdymo karjerai paslaugos. PO nėra pasiekiamas visoms visuomenės grupėms. Pavyzdžiui, moksleivių atveju, sukurta PO infrastruktūra apėmė ne visas mokyklas, dažnai PO nebuvo vykdomas mažesnėse mokyklose (Valstybės kontrolė, 2014), o taip pat ne mažiau kaip 30% mokinių mastu individualios PO konsultacijos suteikiamos tik 60% savivaldybių (LMNŠC, 2015-2016). Be to, Lietuvoje esamos profesinio orientavimo sistemos efektyvumo trūkumą iliustruoja įgijamų kvalifikacijų ir darbo rinkos poreikių atitikties stoka – net 53% kolegijų ir 32% universitetų absolventų dirba aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą (MOSTA, 2017), o EBPO tyrimo duomenimis Lietuvoje dažniau nei kitose EBPO šalyse darbuotojai pasižymi per aukšta kvalifikacija (angl. overqualification) nei reikalauja jų atliekamos pareigos (26,5 % ir 21,7 %). Taip pat svarbu paminėti, jog Lietuva atsilieka nuo ES ir pagal darbo rinkoje jau dalyvaujančių asmenų profesinio orientavimo rodiklius: šalyje yra žemas mokymosi visą gyvenimą veiklose aktyvumas (6%, ES vidurkis – 10,1%; Eurostat, 2017) bei mažesnė dalis įmonių sudaro sąlygas darbuotojo tobulinimuisi (41.8%, ES vidurkis – 62%; Eurfound, 2017).
Siekiant užtikrinti produktyvų Lietuvos gyventojų dalyvavimą besikeičiančioje darbo rinkoje, turi būti užtikrinamas karjeros ugdymas visą gyvenimą. Visiems visuomenės nariams visais gyvenimo tarpsniais prieinamos ugdymo karjerai paslaugos turi pasitarnauti tiek patiems paslaugos gavėjams, tiek bendrai šalies ekonomikai bei plačiajai visuomenei.
Tikslas
Šiuo projektu siekiama sukurti profesinio orientavimo sistemą, kuri apimtų visas amžiaus grupes, įtrauktų privatų sektorių ir sujungtų visas valstybėje esančias profesinio orientavimo veiklas.
Projekto eiga
2018/04/02
Identifikuotas bendras PO sistemos tikslas, nagrinėjant PO sąvoką ir jos sudedamąsias dalis
2018/05/18
Atlikta visoms amžiaus grupėms teikiamų PO paslaugų Lietuvoje analizė – paslaugų sistemos žemėlapis valstybiniame ir verslo sektoriuose
2018/06/08
Atlikta užsienio šalių gerųjų praktikų analizė: PO nacionalinė paslaugų sistema ir įmonių poreikio atliepimas joje
2018/07/02
Atliktas PO paslaugų gavėjų nuomonės ir poreikių tyrimas
2018/07/25
Suinteresuotoms šalims pristatytas pradinis nacionalinės PO sistemos paslaugų modelis, pasiūlyta PO veiklų skatinimo įmonėse priemonė/sistema ir paruošta grįžtamojo ryšio suvestinė
2018/08/13
Parengta PO veiklų skatinimo įmonėse priemonės/sistemos įgyvendinimo tvarka
2018/08/24
Suformuotas galutinis PO modelis ir pristatytas suinteresuotoms šalims. Pateiktos naujos PO sąvokos.
Projekto failai
Rezultatas
