Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių – vos 10 proc.

Tokiai LR Sveikatos apsaugos ministerijos statistikai antrina ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Mažiausia vaikų fizinio aktyvumo norma – viena valanda per dieną. Lietuvoje ilgesniu nei vienos valandos aktyvumu gali pasigirti vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. Sveikam vystymuisi itin aktualus fizinio aktyvumo laikas dažnu atveju iškeičiamas į video žaidimus, pasyvų bent poros valandų sėdėjimą prie kompiuterio.

Lietuvoje sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę skundžiasi kas antra 15-metė; stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų; o netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35 proc. iki 17 m. vaikų. Technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mažos motyvacijos rinktis aktyvų gyvenimo būdą priežastys.