Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime

Problema

Miestų viešosios erdvės yra atviros, ar toks turėtų būti ir jų planavimas? 2019 m. Vilniuje prasidėjęs Antakalnio bendruomenės ir savivaldybės konfliktas dėl Sapiegų parko projekto iliustravo, kad viešųjų erdvių projektų viešinimui taikomas teisinis reglamentavimas nesukuria tinkamų sąlygų nuosekliam savivaldos ir suinteresuotos visuomenės dialogui. Po dvejus metus trukusių derybų apie 300 tūkst. kainavęs projektas buvo sustabdytas, o konkursas paskelbtas iš naujo.

Matydami poreikį anksčiau įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių projektavimą, Vilniaus savivaldybė 2018 m. pasitvirtino viešų atskirųjų želdynų projektų viešinimo tvarkos aprašą, kuris nurodo, kad visuomenė turi būti įtraukiama į projektą dar teritorijos tyrimo stadijoje (formuluojant užduotį projektuotojams). Panašią tvarką jau nacionaliniu mastu numato ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojanti Želdynų įstatymo redakcija – įgyvendinant projekto viešumą, prieš projektuojant atskirųjų viešųjų želdynų projektus turi būti išsiaiškinami ir įvertinami visuomenės poreikiai (19 ir 20 straipsniai).

Ankstyvą ir dalyvavimu, o ne informavimu grįstą visuomenės įtraukimą į aplinkos formavimo procesus numato Lietuvoje ratifikuotos Europos kraštovaizdžio ir Orhuso konvencijos bei Jungtinių Tautų Darnių vystymosi tikslų įgyvendinimo (11 ir 17 tikslai) rekomendacijos.

Remiantis atvejų analize ir kokybiniais interviu su vietos bendruomenėmis, urbanistais, savivaldybėmis, kraštovaizdžio architektais ir kitomis suinteresuotomis šalimis galime daryti išvadą, kad, nors jau ir reglamentuojamas įstatymais, visuomenės dalyvavimas ankstyvuose viešųjų erdvių projektų etapuose šiandien yra pavienis ir aiškaus standartizuoto proceso neturintis reiškinys.

Vis dėlto, remiantis gerosiomis užsienio praktikomis matome, kad dalyvaujamasis planavimas (angl. participatory planning) savyje turi aibę įrankių ir metodų, kurie leidžia kurti įtraukiantį ir konstruktyvų dialogą tarp įvairių viešųjų erdvių formavime dalyvaujančių pusių – suinteresuotos visuomenės, architektų ir savivaldybės.

Antrasis visuomenės dalyvavimo viešųjų erdvių formavime projektas (2022 m. kovo – rugsėjo mėn.)

Tikslas

Pritaikyti gerąsias užsienio dalyvaujamojo planavimo praktikas ir priemones savivaldybėms, kurios leistų organizuoti kokybišką visuomenės įtraukimą formuojant viešąsias erdves.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2021/22

Beatričė Umbrasaitė

2021/22

Brigita Mikolajūnaitė

2021/22

Giedrė Puzinauskienė