Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Lytiškumo ugdymo stiprinimas Lietuvoje

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Nors egzistuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta lytiškumo ugdymo programa, jaunimas vis dar yra apribotas lytiškumo ugdymo klausimais mokyklose.

Lytiškumo ugdymo programos trūkumas gali neigiamai paveikti 1) tarpasmeninį smurtą, 2) LGBT patyčias, 3) LPI ir 4) ŽIV rodiklius bei 5) paauglių nėštumo rodiklius.

1) Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (2014) duomenimis, 11% moterų Lietuvoje patyrė fizinį (arba) seksualinį smurtą iš dabartinių partnerių, palyginti su 8% ES vidurkiu. 24% Lietuvos moterų patyrė (fizinį ar seksualinį) smurtą iš bet kurio partnerio (esamo ar buvusio), palyginti su 22% moterų (vidutiniškai) ES.

2) 31% lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė LGBT diskriminaciją iš mokyklos ar universiteto darbuotojo – tai yra didžiausias rodiklis ES (ES vidurkis – 18%). 81% lietuvių visada arba dažnai slepia savo LGBT statusą mokykloje iki 18 metų amžiaus, palyginti su 67% ES. (FRA, 2014).

3) Chlamidijos ir gonorėjos diagnozės Lietuvoje labiausiai paplitusios tarp jaunų žmonių (20–34 metų amžiaus).

4) Lietuvoje, palyginti su ES tendencijomis, labai padaugėjo heteroseksualių ŽIV atvejų. ŽIV plitimas narkotikų injekcijos būdu sudarė 40 proc. visų ŽIV plitimo atvejų Lietuvoje, o tai daug daugiau nei ES vidurkis (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, PSO, 2018 m.). Dauguma apklaustų asmenų tvirtino, kad prezervatyvus naudoja retai arba niekada (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, LR Sveikatos apsaugos ministerija 2019).

5) Pasak Lietuvos mokslininkų (Tretjakova, et.al., 2018), paauglių (15-19 amžiaus grupė) nėštumų ir gimdymų skaičius, lyginant su ES vidurkiu 2001 ir 2015 metais, sumažėjo nuo 16,6 (2001 metais) iki 10,8 (2015 metais) atvejų tūkstančiui gyventojų. Duomenys rodo, kad 2015 metais 17-kos iš 28 ES valstybių nepilnamečių nėštumų ir gimdymų rodiklis buvo mažesnis nei ES vidurkis, o virš ES vidurkio atsidūrė šios šalys: Rumunija (36,6), Bulgarija (41,3), Latvija (18,1), Vengrija (23,1), Slovakija (24,6), ir Lietuva (14,2). Tai reiškia, kad 2015 duomenims, Lietuvoje 1 tūkst. 15-19 amžiaus moterų teko 14,2 kūdikio. Tuo tarpu ES šalyse su mažiausiais rodiklais skaičiai daugiau nei keturis kartus mažesni: Nyderlandai (3,2), Danija (3,4), Švedija (4,5) ir Kipras (4,9).

Tikslas

Projekto tikslas – kad lytiškumo ugdymas pasiektų daugiau Lietuvos jaunimo. Bus sukurtas lytiškumo ugdymo praktinis gidas jaunimo darbuotojams, kad jie būtų geriau paruošti kalbėtis apie įvairias lytiškumo ugdymo temas su jaunimu Atviruose jaunimo centruose ir erdvėse.

Projekto eiga

2020/04/15

Atlikta Lietuvos esamos situacijos analizė

2020/04/30

Atlikta užsienio šalių gerosios praktikos analizė

2020/05/29

Atlikti interviu ir fokus grupių ciklas su ekspertais

2020/08/10

Parengta pirmoji lytiškumo ugdymo praktinio gido jaunimo darbuotojams versija

2020/08/24

Lytiškumo ugdymo praktinio gido temos aptartos stovykloje

2020/09/04

Parengta galutinė lytiškumo ugdymo praktinio gido versija

Projekto failai

Dalyviai

2019/20
Nika Norvila
Nika Norvila

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos kriptoturto rinkos analizė ir plėtra

„Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – ištyrus Lietuvos ir užsienio kapitalo kriptoturto rinkas, suformuoti Lietuvos kriptoturto vertės pasiūlymą stipriausioms užsienio kapitalo įmonėms. Sukūrus šį vertės pasiūlymą, planuojama inicijuoti dialogą su užsienio kapitalo įmonėmis taip siekiant į Lietuvą pritraukti patikimiausias ir didžiausias pasaulio kriptoturto rinkos įmones. 

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Pakartotinio elektronikos naudojimo skatinimas Lietuvos viešajame sektoriuje

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – skatinti pakartotinį elektronikos naudojimą viešajame sektoriuje turto įsigijimo, naudojimo ir nurašymo tvarkoje identifikuojant ir praplečiant galimybes, kaip teikti prioritetą pakartotiniam elektronikos naudojimui. 

Dalyviai: Rūta Kukulskytė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Žinių algoritmas: dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos žurnalistikoje

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – atlikti DI įrankių taikymo Lietuvos žurnalistikoje praktikos tyrimą: atskleisti DI naudojimo žurnalistikoje mastą ir įvairovę, suprasti DI naudojimą supančias baimes, stigmas ir iššūkius, skatinti etišką, saugų ir skaidrų DI įrankių naudojimą žurnalistikoje.

Dalyviai: Agnė Mikštienė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Persikėlimo patirtys: aukštos profesinės kvalifikacijos migrantų istorijų tyrimas

Work in Lithuania

Projekto tikslas – atskleisti pagrindinius Lietuvoje gyvenančių aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių persikėlimą nulėmusius veiksnius, jų lūkesčius ir asmeninę patirtį.

Dalyviai: Barbora Sharrock

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – skatinti aktyvesnį darbdavių įsitraukimą į bedarbių mokymą

Dalyviai: Agnė Pakšytė, Gintarė Petrauskaitė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Intelektinių transporto sistemų plėtros galimybės Lietuvoje

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – įvertinti ITS plėtros galimybes Lietuvoje

Dalyviai: Eglė Mordasaitė, Rugilė Dunauskaitė