Pagal Eurobarometro apklausas (2015) diskriminacijos lygio rodikliai Lietuvos darbo rinkoje išlieka aukšti ir viršija ES vidurkį.  Pavyzdžiui, norint įsidarbinti 63 % yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 52 % negalios, 23 %  dėl lyties. Didelė dalis dirbančiųjų nenorėtų dirbti kartu su romais (48 %), asmenimis su psichikos negalia (45 %), musulmonais (37 %), homoseksualiais (29 %) („Vilmorus“ 2018 m.)

Užsienio tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos, kurios vadovaujasi lygybės ir įvairovės principais, geriau išnaudoja verslo potencialą, kuria kokybiškesnes paslaugas, produktus. Skirtingos komandos narių patirtys ir gebėjimai padeda geriau suprasti įvairias klientų grupes, pamatyti skirtingas perspektyvas, didina darbuotojų motyvaciją ir rezultatus, pelną ir organizacijos reputaciją (McKinsey, 2015).

Instituciniu lygmeniu Lietuvoje reikšmingas postūmis įvyko 2017 m.  įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui. 26 straipsnis įpareigoja daugiau nei 50 darbuotojų turinčius, tiek viešojo tiek privataus sektoriaus darbdavius, ne tik įgyvendinti nediskriminavimo principus, bet ir priimti bei paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones.

Vis didėjanti darbdavių dalis nori būti socialiai atsakingi ir mato tiesioginę valdomos kolektyvo įvairovės naudą savo veikloje, tačiau susiduria su žinių ir priemonių stoka, formuojant konkrečius veiksmų planus bei stebint jų atnešamą naudą.

Taigi ši pažangi Kodekso prievolė nedaro norimo poveikio, nes organizacijos dažnai arba neturi priemonių planų, arba šie būna tik fiktyvūs ar nepritaikyti poreikiams, jų tikslingumas ir efektyvumas neįvertintas.

Ekspertai pabrėžia, kad situacijos darbovietėje vertinimo diagnostika yra svarbi pirminė prielaida sukurti ir efektyviai vykdyti vidaus strategijas lygybės ir įvairovės principams atliepti. Užsienyje tam tikslui plačiausiai naudojamos darbuotojų ir darbdavių apklausos, o Lietuvoje iki šiol nėra viešai prieinamo ir šalies kontekstui pritaikyto lygių galimybių vertinimo įrankio. Šio – diagnostinio – lygmens trūksta ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) konsultavimo ir bendradarbiavimo su darbdaviais procesuose.