Anot Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indekso, Lietuvoje kai kurie svarbūs rodikliai yra labai žemi, pavyzdžiui, egzistuojančią lyčių nelygybę atskleidžia ekonominės galios rodiklis (16 proc., kai 100 proc. – visiška lygybė) ir finansinių resursų rodiklis (27.4 proc.). Pasaulio ekonomikos forumo rengiamo Pasaulinio lyčių atotrūkio indekso duomenys taip pat atskleidžia, kad, neskaitant politinio įgalinimo srities, Lietuvoje lygybės yra mažiausiai ekonominio dalyvavimo ir galimybių srityje.

Lyčių lygybės padėtis darbo rinkoje bėgant metams arba nesikeičia, arba blogėja. Statistikos departamento duomenimis, vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis nuo 2012 m. vis didėjo ir šiandien siekia 15.6 proc. (privačiame – 17.3 proc., viešajame – 16.3 proc.). Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinėje ir draudimo (38,5 proc.) bei informacijos ir ryšių (29.5 proc.) veiklos sektoriuose. Lietuvoje moterims taip pat sunkiai pasiekiami aukščiausi įmonių postai: pastaraisiais metais moterų vadovių privačiame sektoriuje buvo tik 34.9 proc., o didžiausių Lietuvos biržinių įmonių valdybose jų buvo vos 14.3 proc.

Lyčių nelygybė darbo rinkoje turi apčiuopiamas ir socialiai skaudžias pasekmes: nuo atlyginimų atotrūkio dydžio ir kitų nelygybės veiksnių priklauso vyrų ir moterų pensijų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika senatvėje, didesnis pensinio amžiaus moterų, susiduriančių su materialiniu nepritekliumi, skaičius. Todėl lyčių nelygybės problema yra svarbi strateginė problema, kurią spręsti būtina aktyviais veiksmais.

Nors tiek valstybės institucijos, tiek verslo subjektai privalo užtikrinti vyrų ir moterų lygias galimybes savo veikloje, institucijos vis dar neturi prieinamos lyčių lygybės matavimo priemonės, kurios pagalba galėtų įvertinti situaciją savo viduje.

donatas paulauskas, lyčių lygybė, darbo rinka, lygios galimybės, moterų teisės, lyčių lygybė darbe