Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo stiprinimas

Problema

2004 m. tapusi Europos Sąjungos (ES) valstybe nare Lietuva įsipareigojo vykdyti vystomojo bendradarbiavimo politiką ir teikti oficialią paramą vystymuisi – iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamą paramą ir humanitarinę pagalbą besivystančioms valstybėms ir teritorijoms, siekiant taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, ir integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.

Vystomasis bendradarbiavimas yra unikali užsienio politikos sritis, kuri suteikia galimybę šalims atstovauti savo vertybinius ir ekonominius interesus užsienyje. Vystomojo bendradarbiavimo politika potencialiai gali ne tik stiprinti besivystančių šalių demokratizacijos ir žmogaus teisių plėtros procesus, bet tuo pačiu sukurti išskirtines galimybes paramą teikiančiai valstybei saugiai plėtoti verslą naujose rinkose ilguoju laikotarpiu, stiprinti šalies įvaizdį pasaulyje.

2019 m. Lietuvos oficiali parama vystymuisi sudarė apie 60,4 mln. eurų, t.y., 0,13 % bendrojo nacionalinio produkto (BNP). 2019 m. ES narės vidutiniškai skyrė 0,47 % BNP besivystančioms šalims. 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąraše nurodytas 9.6 uždavinys – stiprinti valstybės interesus ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkančią vystomojo bendradarbiavimo politiką – numato, kad 2030 m. oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis sudarys 0,33% BNP, taigi per 10 metų vystomajam bendradarbiavimui skiriamas lėšas planuojama didinti daugiau nei du su puse karto.

Nors vystomasis bendradarbiavimas – neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis ir, 2019 m. Eurobarometro duomenimis, 8 iš 10 Lietuvos respondentų mano, kad padėti besivystančių šalių gyventojams yra svarbu, tik 27% jų mano, kad spręsti skurdo problemas besivystančiose šalyse turėtų būti ir jų šalies vyriausybės prioritetas. Toks vertinimas rodo, kad visuomenei nėra aišku, kodėl būtent Lietuva turėtų teikti prioritetą vystomojo bendradarbiavimo politikai ir ši suvokiama kaip privalomas įsipareigojimas, o ne politika, kuri, kryptingai veikiant, yra naudinga abejoms bendradarbiaujančiosioms pusėms.

Nepaisant esamos struktūros ir turimų stiprybių, Lietuvai sunkiai sekasi veiksmingai išnaudoti visas vystomojo bendradarbiavimo, kaip užsienio politikos dalies, priemones ir galimybes. Dabartiniai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai ir kryptys yra platūs ir nenumato konkrečių jų įgyvendinimo būdų. Šiuo metu vienintelis tikslus rodiklis, kuriuo matuojamas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra skiriamos oficialios paramos vystymuisi dydis. Tai trukdo įvertinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos rezultatus ir poveikį bei užtikrinti naudojamų resursų politinę ir ekonominę naudą ne tik šalims partnerėms, bet ir Lietuvai. Kol kas jokio kito dokumento, nustatančio ilgalaikius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programų prioritetus po 2020 metų, įvertinančio jų strateginę svarbą ir naudą, bei procedūras kaip jas atlikti, nėra. Tai kelia iššūkius vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetizavimui valstybiniu lygmeniu ir galimybėms Lietuvai save tvirčiau pozicionuoti ir kurti konkretų įvaizdį tarptautiniuose kontekstuose. Tarptautiniai nevyriausybiniai vystomojo bendradarbiavimo ekspertai ir Lietuvos nevyriausybiniai veikėjai taip pat atkreipia dėmesį į šią problematiką ir siūlo greitai įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės politikos pokyčius ir koncentruotis į šios politikos tematinius ir geografinius prioritetus.

Kiekybiniai vystomojo bendradarbiavimo politikos pokyčiai jau inicijuojami – 2020 m. pabaigoje priimtas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas. Įstatymui įsigaliojus, atsiras lankstesnis ir tarptautiniam vystomojo bendradarbiavimo kontekstui pritaikytas VB finansavimo mechanizmas, kuris turėtų užtikrinti sąlygas ir prielaidas įgyvendinti apčiuopiamą politinę ir ekonominę grąžą generuojančius ir ypač tarptautinių donorų lėšomis dalinai finansuojamus projektus ir programas ir sukurti “galimybes įgyvendinti didelės apimties ir reikšmingą pridėtinę vertę generuojančius, ypač ES biudžeto ir Europos plėtros fondo lėšomis finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektus”. Vis dėlto siekiant kuo veiksmingiau naudoti tokį vystomojo bendradarbiavimo finansavimo mechanizmą ir jo skiriamas lėšas, taip pat siekiant geriau suprasti ir didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos naudą valstybėms partnerėms, skatinti visuomenės supratimą ir palaikymą vystomojo bendradarbiavimo politikai, būtina peržiūrėti ilgalaikius šios politikos tikslus ir kryptis. Būtina sustiprinti ryšį tarp šių prioritetų bei konkrečių priemonių ir rodiklių, kurie padėtų vykdyti efektyvią ir abipusiai naudingą vystomojo bendradarbiavimo politiką, ir šios veiksmingumas būtų pamatuojamas atitinkamais kriterijais.

Tikslas

Sukurti vystomojo bendradarbiavimo veiksmų gaires, numatančias ilgalaikius šios politikos strateginius prioritetus, tikslus ir priemones ir planą joms įgyvendinti.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Vygantė Mizgerytė

2020/21

Julius Zubė