Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Kultūros ministerija

Kultūros paslaugų prieinamumo žmonėms su negalia didinimas

2018 m. kovo 5 d. - 2018 m. rugsėjo 5 d.

Problema

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad visuomenėje vyrauja idėja, kad kultūra skirta visiems. Jei ne kurti, tai bent ja domėtis, ją pažinti ir dalyvauti. Kultūra ir kūrybiškumas yra vieni svarbiausių Europos projekto elementų. Kultūra formuoja mūsų tapatybę, siekius ir ryšius su kitais žmonėmis ir pasauliu. Vis dėlto, kultūros įtraukties ir prieinamumo klausimas išlieka labai svarbus ir aktualus šių dienų realijoms, kai dėmesys nukrypsta į žmones su negalia Lietuvoje. Nors Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM (toliau – NRD) savo internetinėje svetainėje skelbia 96 įvairius teisės aktus (iš jų 9 įstatymus), kurie reglamentuoja neįgaliųjų teisių užtikrinimą, integraciją, lygių galimybių užtikrinimą Lietuvoje, nei vienas iš šių teisės aktų nėra skirtas vien tik neįgaliųjų dalyvavimo kultūroje ar kultūros prieinamumo klausimams reglamentuoti. Kyla klausimas, ar teisė į dalyvavimą kultūriniame gyvenime nėra Lietuvoje lygiaverčiai vertinama su kitomis teisėmis? Net jei žvelgtume į dalyvavimą kultūros gyvenime kaip į horizontalųjį prioritetą, kuris integruotai yra reglamentuojamas LR įstatymuose, ar tai užtikrina neįgaliųjų kultūrinę įtrauktį ir prieinamumą? Ar kultūros kaip tapatybės formuotojo rolė tampa ne tokia svarbi žmonėms su negalia?

Lietuva, 2010 m. ratifikavusi Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigoja ne tik užtikrinti lygias neįgaliųjų teises ir orumą bei šviesti visuomenę apie neįgaliųjų galimybes ir pasiekimus, tačiau ir užtikrinti 30-ajame straipsnyje nurodytą kultūros bei kultūrinių paslaugų prieinamumą.

Kultūros įstaigų ir žmones su negalia vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovai 2017 m. vykdytoje apklausoje nurodė, kad kino ir teatro pritaikymas žmonių su negalia poreikiams šiuo metu yra prasčiausias. Lietuvos kino teatruose, festivaliuose, televizijoje rodomi filmai, ypatingai nacionaliniai, nėra pritaikomi žmonių su sensorine negalia poreikiams. Pavyzdžiui, jie neturi garsinio vaizdavimo, nėra subtitruojami spec. subtitrais, nurodančiais garsus, muziką ir kt. Lietuviškas kinas apskritai nėra subtitruojamas. Didžioji dalis animacijos, skirtos vaikams, yra įgarsinta, tačiau vaikams su klausos negalia yra būtinas vertimas į gestų kalbą (ne titravimas), nes vaikai dar gali nemokėti ar prastai skaityti. Todėl žmonėms su klausos ir regos negalia nėra užtikrinamas kultūros prieinamumas ir pažeidžiamos jų visuotinės žmogaus teisės.

Tikslas

Atlikti žmonių su klausos ir regos negalia specialiųjų poreikių, praktinių ir teisinių kino pritaikymo galimybių analizę bei sukurti Lietuvai pritaikytą žmonių su negalia integracijos į kino paslaugas modelį bei pateikti rekomendacijas Kultūros Ministerijai dėl galimų problemos sprendimų būdų.

Projekto eiga

2018/04/30

Atlikti žmonių su klausos ir regos negalia specialiųjų poreikių, praktinių ir teisinių kino pritaikymo galimybių analizę bei sukurti Lietuvai pritaikytą žmonių su negalia integracijos į kino paslaugas modelį bei pateikti rekomendacijas Kultūros Ministerijai dėl galimų problemos sprendimų būdų.

2018/05/18

null

2018/06/15

null

2018/07/27

null

2018/09/05

null

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2017/18
Asta Dumbrauskaitė
Asta Dumbrauskaitė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis