Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Kultūros ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija

Kultūros paslaugų prieinamumas regionuose: erdvinė kultūros paslaugų tinklo analizė

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Lietuvos regioninė politika siekia, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepaisant to, kur jis gyvena, būtų užtikrinta prieiga prie kultūros paslaugų. Šio projekto metu nustačiau, kad 74 % Lietuvos gyventojų turi prieinamumą prie visų kultūros paslaugų, vadinasi net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negauna pilnos įvairovės. Tuo tarpu užsibrėžtas tikslas yra pasiekti 95 % (Nacionalinė pažangos programa). Lietuvos teritorijos bendrojo plano standartais, paslaugos turi būti pasiekiamos kiekvienam gyventojui automobilio kelionės atstumu:

per 30 minučių gyventojas turi pasiekti būtinojo poreikio kultūros paslaugas (kultūrinę edukaciją, bendruomeninę veiklą, meno mėgėjų kolektyvą, meno būrelius, vietinės bibliotekos skaityklą, leidinių skolinimą, kompiuterio ir interneto prieigą)
per 45 minutes – dažno poreikio kultūros paslaugas (kino filmų rodymą, auditorijos vystymo edukacijas, vietinius koncertus, vietinius festivalius, teatrą, meno parodas, muziejus)
per 60 minučių – vidutinio poreikio kultūros paslaugas (retų leidinių skaityklą, profesionalų ar valstybinį teatrą, muziejų, aukšto lygio koncertus, festivalius, meno parodas)
rečiausio poreikio paslaugos neturi apibrėžto laiko standarto – nacionalinį statusą turinčios įstaigos turėtų užtikrinti prieinamumą per savo paslaugų mobilumą ir kompetencijų kėlimą regionuose (filharmonija, operos ir baleto teatras, Mažvydo biblioteka, nacionaliniai muziejai, archyvai)
Tačiau tyrimai rodo, kad kultūros paslaugos tampa vis mažiau prieinamos. Gyventojai vertina, kad Lietuvos mastu kultūros paslaugų prieinamumas sumažėjo 12 %. Ypač krito aukščiausio lygio scenos menų (opera, teatras) prieinamumas (23 %). Paslaugos yra netolygiai prieinamos, lyginant miesto ir kaimo vietoves. Pagrindinės kliūtys yra kaina ir fizinis pasiekiamumas (2017 m. Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas).

Tam, kad tikslingai nukreipti resursus ir kelti kultūros paslaugų prieinamumą ten, kur to labiausiai reikia, būtina visos Lietuvos erdvinė analizė. Analizė detaliais pjūviais nustatys kokio lygio kultūros paslaugos ir kuriose vietovėse yra mažiausiai pasiekiamos. Tai atskleis, kur egzistuoja netolygumai ir kaip gerinti kultūros prieinamumą Lietuvoje.

Tikslas

Atlikti kokybinę visos Lietuvos erdvinę analizę, kad nustatyti kultūros paslaugų prieinamumą detaliais pjūviais kiekvienam regionui ir savivaldybei. Tai padės tikslingai nukreipti pastangas netolygumams išlyginti ir 95 % prieinamumui pasiekti. Konsultuotis su kultūros veikėjais ir savivaldybėmis, kaip pagerinti kultūros paslaugas regionuose.

Projekto eiga

2020/04/10

Apdoroti ir paruošti analizei kultūros paslaugų tinklo duomenys ir įvertintas duomenų patikslinimo poreikis

2020/04/24

Paskelbta apklausa su savivaldybių kultūros skyriais duomenims patikslinti

2020/06/15

Sukurta Lietuvos kultūros veikėjų ir paslaugų duomenų bazė. Duomenys atviri ir viešai prieinami Kultūros ministerijos puslapyje. Ypač aktualu ieškant partnerių bendriems kultūros projektams

2020/07/15

Įvertintas Švedijos kultūros paslaugų tiekimo modelis per savivaldybių bendradarbiavimą, kaip būdas didinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose

2020/08/06

Atlikta Lietuvos kultūros paslaugų erdvinė analizė ir nustatytas prieinamumo rodiklis detaliais pjūviais

2020/08/25

Atlikta viešoji konsultacija su kultūros veikėjais ir savivaldybėmis, kur pristatyta erdvinė analizė ir surinktos idėjos kultūros paslaugų prieinamumui regionuose pagerinti. Renginio metu sukurta veiklių kultūros veikėjų bendruomenė ir toliau aktyviai veikia socialiniuose tinkluose

2020/08/31

Pristatyti ir aptarti rezultatai su Kultūros ministerijos ekspertais. Įvertinti būdai kultūros paslaugų prieinamumui didinti ir netolygumams regionuose išspręsti

Projekto failai

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.