Remiantis „Microsoft” skaitmeninio saugumo ataskaita (2018 m. sausis – 2019 m. spalis), Lietuva užima 6 vietą Europoje pagal grėsmę jos gyventojams patirti kibernetinį nusikaltimą. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmąjį 2021 m. pusmetį Lietuvos finansų ir kredito įstaigos registravo 906 elektroninio sukčiavimo incidentus, kuriuos galima sieti su kenksmingų interneto svetainių panaudojimu. Pirmojo pusmečio nuostoliai prilygsta žalai, patirtai per visus 2020-uosius metus, ir siekia apie 2,7 mln. eurų.

Interneto svetainės, turinčios kritinių kibernetinio saugumo pažeidimų, dažnai tampa įsilaužėlių taikiniu siekiant sau naudos, o pagrindinis įsilaužimų tikslas yra išvilioti pinigus. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodo, kad 2020 m. buvo identifikuota, jog vidutiniškai kas 5 lietuviško domeno interneto svetainė turėjo neatnaujintą arba nebepalaikomą turinio valdymo sistemą, o tai tik viena iš galimų kibernetinio saugumo spragų. Elektroniniai sukčiai taip pat neretai naudojasi apgaulingomis interneto svetainėmis, kurios tik imituoja žinomų finansinių įstaigų arba elektroninių parduotuvių oficialius interneto puslapius, siekdami susirinkti mokėjimo kortelių duomenis arba kitu būdu išvilioti pinigus.

Kenkėjiškos interneto svetainės (tiek nulaužtos, tiek apgaulingos) kenkia jų lankytojams ne tik sukeliant finansinę žalą, bet taip pat neteisėtai renkant asmeninius duomenis, įdiegiant kenkėjišką programinę įrangą į naudojamą kompiuterį, pasisavinant konfidencialią informaciją ir t.t. Norint apsaugoti interneto svetainių lankytojus, reikia suteikti atsakingoms institucijoms papildomus techninius ir teisinius būdus apriboti kenkėjiškų svetainių pasiekiamumą interneto vartotojams.