• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai
  • Naujienos
  • Atranka

Iš globos namų į savarankišką gyvenimą: SIB modelio pritaikymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2020/09/07 - 2021/03/05

Esama situacija ir problema

Esama situacija:

Lietuvoje kasmet bent 1,000 jaunuolių palieka globos sistemą. Didžioji dauguma (>67%) buvusių auklėtinių teigia, jog atėjus laikui pradėti savarankišką gyvenimą, jie tam jautėsi nepasiruošę.  Visgi 2019 m. IV ketvirčio duomenys rodo, kad beveik dviejuose trečdaliuose (62%) visų Lietuvos savivaldybių jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą, nėra prieinama palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslauga. Nors 2019–2020 m. kelios savivaldybės šią paslaugą pilotavo ir pasiekė teigiamų rezultatų, tik 38% visų savivaldybių teikia šią paslaugą – jaunuoliams parūpina laikinąjį būstą, teikia konsultacijas, psichologinę pagalbą, moko būti savarankišku žmogumi ir integruotis į visuomenę.

PPMI vykdyta savivaldybių ir darbo biržų apklausa 2011 m. rodo, kad būtent socialinių įgūdžių stoka, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo stoka, gyvenamosios vietos neturėjimas yra pagrindiniai socialinės atskirties veiksniai, lemiantys buvusių globos sistemos auklėtinių sunkumus integruojantis į visuomenę. Tą patvirtina ir šalyje vykdytos buvusių vaikų globos namų auklėtinių apklausos, kurios rodo, kad beveik pusė respondentų atėjus laikui palikti globos įstaigą jautėsi tam nepasiruošę. Apskritai buvusių vaikų namų auklėtinių socialinės integracijos paslaugų poreikis yra dažnai akcentuojamas tiek tarptautiniuose, tiek įvairiuose šalyje vykdomuose tyrimuose.

Perėjimas į savarankišką gyvenimą—tai sudėtingas pereinamasis periodas prieš suaugusiųjų gyvenimą bei esminis metas pagalbai šiems jaunuoliams tapti pilnaverte visuomenės dalimi. Perėjimo į savarankišką gyvenimą etapas turėtų byloti kokybiškų palydėjimo paslaugų organizavimą ir teikimą jaunuoliams, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje. 

Tad kyla klausimas: kodėl šios palydėjimo paslaugos nėra prieinamos kiekvienam be tėvų užaugusiam ir į gyvenimą kabintis bandančiam jaunam žmogui?

Šią situaciją lemia keli struktūriniai veiksniai:

  • Palydėjimo paslaugų (apsaugoto būsto, saviugdos, pagalbos tęsiant mokslus) prieinamumo ir kompleksiškumo trūkumas–egzistuojantis socialinių paslaugų katalogas bei jame apibrėžtos paslaugos nesudaro prielaidų reikiamos pagalbos gavimui. Nesukurta teikiamų paslaugų stebėsenos sistema (neanalizuojami paslaugų poreikiai).
  • Efektyvių tarpsektorinio bendradarbiavimo socialinėje srityje formų trūkumas nacionaliniame lygmenyje–trūksta teisinio reguliavimo, užtikrinančio tarpinstitucinį bendradarbiavimą teikiant kompleksines, jaunuolių poreikius atitinkančias paslaugas.
  • Finansavimo mechanizmai nėra tvarūs–finansavimo programos yra trumpalaikės, projektinės, todėl nepakankamos siekiant tvarių, ilgalaikių tikslų.
  • NVO silpnai įtraukiamos į socialinių problemų sprendimą bei viešųjų paslaugų tiekimą–tam tikrose savivaldybėse nėra pajėgių, paslaugas galinčių teikti NVO.

 

Sprendimas

Tad kaip spręsime šią problemą?

Mūsų siūlomas sprendimas–socialinio poveikio obligacijos. Tai – poveikio investicijų įrankis, kuriuo valstybė pasitelkdama privačius investuotojus siekia sukurti teigiamą socialinį pokytį visuomenėje.

 

Būsima situacija

  • Didesnis palydėjimo paslaugų prieinamumas — paslaugas teikia bent 80% visų savivaldybių.
  • Poveikio matavimo lemiama aukštesnė paslaugų kokybė.
  • Tikslingiau panaudojamos valstybės lėšos — finansuojamas aiškus pamatuojamas rezultatas, o ne procesas ar intencija.

Miglė Petrauskaitė

Dalyvė 2020/21

Simona Uvarovaitė

Dalyvė 2020-21

Tikslas

Projekto tikslas – sudaryti ir SADM pateikti palydėjimo paslaugų finansavimo socialinio poveikio obligacijomis gaires,  įtraukiant programos tikslus ir detalizuotus sėkmės rodiklius. 

Projekto eiga

2020/09/05

noun_analysis_810627

2020/10/16

Atlikta Lietuvos esamos situacijos analizė

noun_contract_2263199

2020/12/11

Paruoštas bazinis SIB modelio aprašas

Meeting

2021/01/07

Programos tikslų ir sėkmės rodiklių išgryninimas: ekspertinė diskusija su viešojo ir NVO sektoriaus atstovais

noun_validity_3040316

2021/01/22

Projektas pristatytas SADM politinei vadovybei siekiant jį įtraukti į Europos investicijų banko (EIB) vykdomą galimybių studiją

Meeting

2021/03/02

SIB modelis įtrauktas į LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą

noun_documents_1013553

2021/03/05

Parengtas SIB modelio siūlymas bei išgryninti palydėjimo paslaugų programos sėkmės rodikliai

2021/03/05

Rezultatas

Projekto failai

No tags.

›  Apie mus

›  DUK

›  Galerija

›  Privatumo politika

Kontaktai:


Agila Barzdienė 

Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

El. paštas: agila.barzdiene@investlithuania.com


Monika Merkytė 

Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

Tel.: +370 699 69425

El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com


Adresas:
 Upės g. 23 - 1,
III aukštas, LT-08128 Vilnius

Kurk Lietuvai

Programos organizatoriai

Investuok_lietuvoje_white
ukio_ministerija_white
Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai
  • Naujienos
  • Atranka
  • Kalba: LT
    • LT LT
    • EN EN
Kurk Lt

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Paspaudę „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti sužinosite slapukų politikoje.