Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Investicinės aplinkos gerinimas Visagine išnaudojant regiono potencialą

2016 m. gegužės 20 d. - 2016 m. lapkričio 15 d.

Problema

Visaginas yra vienos įmonės miestas, todėl neturi patirties pritraukiant tiesioginės užsienio investicijos (TUI ) ir šiuo metu stokoja įgūdžių gerinant investicinę aplinką. 2004 uždarius Ignalinos Atominę Elektrinę (IAE), Visagino socio-ekonominė būklė pablogėjo. Lietuvos savivaldybių indekse Visaginas krito nuo 12 (2013) iki 22 (2014) iš 53 rajono savivaldybių. Nors pastaraisiais metais Visagine buvo daug ES investicijų, tačiau gyvenimo kokybė vis tiek blogėjo. Pagal materialinių gyvenimo sąlygų subindeksą Visaginas krito iš antros į vienuoliktą vietą. 2008-2012 vidutinis metinis bedarbystės augimas buvo 37 proc. Visaginas susiduria ir su demografiniais iššūkiais: 2008-2012 gyventojų skaičius sumažėjo 13 proc.

Siekiant ekonominio Visagino atsigavimo, reikia pritraukti į regioną investicijas. TUI Visagine sudaro tik 1/10 Utenos apskrities TUI. 2013 m. pabaigoje 80,75 proc. visų Utenos apskrities tiesioginių užsienio investicijų investuota Utenos rajono savivaldybėje (59,89 mln. Eur), 10,31 proc. – Visagino savivaldybėje (7,65 mln. Eur). Visagino savivaldybė turi potencialo: gerai išvystyta socialinė infrastruktūra, didelė pramonėje dirbančių gyventojų dalis. Visagine – 37 proc. Lietuvoje vidutiniškai – 18 proc. Didelis išsilavinusių gyventojų kiekis, 23 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą ir 73 proc. vidurinį arba profesinį.

Tikslas

Išsiaiškinti, kodėl Visaginas nepatrauklus investuotojams ir parengti konkrečias priemones, kurios padėtų pritraukti investicijas.

Projekto eiga

2016/08/08

Atlikta Visagino investicinės aplinkos apžvalga

2016/09/26

Atlikta investuotojų poreikių analizė

2016/10/24

Pristatyta Visagino investicinio produkto vizija ir priemonių planas investicinės aplinkos gerinimui

2016/11/14

Užtikrintas Visagino investicinės aplinkos gerinimo priemonių plano įgyvendinimas

Projekto failai

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

DI įrankių taikymo pacientų triaže galimybių vertinimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – išanalizuoti DI įrankių pritaikomumą Lietuvos sveikatos sistemoje efektyviam pacientų paskirstymui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Aukštos vertės bioekonomikos link: galimybių nacionalinei strategijai paieška

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – remti Lietuvos nacionalinės bioekonomikos strategijos plėtrą apibrėžiant pagrindines politikos ir reguliavimo priemones, kurios sudarytų sąlygas didesnės pridėtinės vertės bioproduktų kūrimui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Efektyvesnio regionų plėtros tarybų funkcijų modelio kūrimas

LR Prezidento kanceliarija

Projekto tikslas – mažinti regioninę atskirtį ir skatinti tvarų vystymąsi įgalinant regionų plėtros tarybas prisidėti formuojant regioninės politikos kryptis ir strategiją, efektyviau įgyvendinti politiką regiono lygmenyje ir koordinuoti bendradarbiavimą.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Veiksmingos kalbinės ir sociokultūrinės integracijos užsieniečiams bei grįžtantiems lietuviams sistemos kūrimas

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti strategines gaires užsieniečių ir grįžtančių lietuvių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos kūrimui.  
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

„Sidabrėjanti“ Lietuva: ekonomikos stiprinimas gerinant 50–65 amžiaus žmonių gyvenimo kokybę

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – parengti rekomendacijas kaip efektyvinti / didinti 50–65 amžiaus grupės užimtumo galimybes per koordinuotą valstybės, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų veikimą, stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, švietimą, sveikatą ir socialines paslaugas.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo steigimo galimybių studija

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti gaires, kurios padėtų optimizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo finansavimo šaltinius, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį finansavimo modelį.